Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad komitetas siūlymui didinti išlaidas gynybai pritarė bendru sutarimu, tačiau atkreipė dėmesį, kad „finansavimo didinimas turi atitikti tam tikrus kriterijus: jis turi būti tvarus, skaidrus ir atitikti realų poreikį“.
„Kai mes kalbame apie tvarų (didinimą), Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas pažymėjo, kad labai svarbu užtikrinti tvarius pajamų šaltinius, kurias būtų užtikrinamos valstybės išlaidos, skaidrumas“, – sakė komiteto išvadą pristatęs M.Majauskas.
Biudžeto pataisos yra priimamos pagal specialią procedūrą ir po pirmojo svarstymo nebalsuojama. Seimo posėdžiui pirmininkavęs Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas informavo, kad biudžeto pataisos antrasis svarstymas ir priėmimas numatytas ketvirtadienį.
Seime svarstoma pataisa keičiamas straipsnis dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52 proc. BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05 proc. BVP.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, 2022 metų biudžeto pakeitimas šiemet leistų 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Šias lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį.
Per pataisos svarstymą komitete pirmadienį Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė paragino politikus ateityje pereiti prie tvarių šaltinių finansuoti krašto apsaugai, užuot finansavimą numačius iš skolintų lėšų.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė prieš porą savaičių jau yra priėmusi sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
KAM teigimu, 44,4 mln. eurų būtų skiriami įrengti karines stovyklas, 2,4 tūkst. karių ir įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.
Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.
