Kaip skelbiama URM išplatintame pranešime spaudai, užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas jam išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl padėties Kryme ir paprašė paaiškinimų dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Susitikime Rusija paraginta laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų bei Ukrainos įstatymų, veikiančių visoje Ukrainos teritorijoje, pabrėžta būtinybė paisyti Ukrainos teritorinio vientisumo, politinės nepriklausomybės ir sienų neliečiamumo, įtvirtintų 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1994 m. Budapešto memorandume. Lietuva taip pat paragino Rusijos pusę palaikyti dialogą su Ukrainos vadovybe.
Rusija paraginta laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų bei Ukrainos įstatymų, veikiančių visoje Ukrainos teritorijoje, pabrėžta būtinybė paisyti Ukrainos teritorinio vientisumo, politinės nepriklausomybės ir sienų neliečiamumo, įtvirtintų 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1994 m. Budapešto memorandume.
Viceministras griežtai atmetė ambasadoriaus teiginį, kad dabartinė situacija Ukrainoje yra tik dvišalis Ukrainos ir Rusijos reikalas. Taip pat atmetė ir nepagrįstą kritiką bei kaltinimus dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos veiksmų Ukrainoje, – teigiama URM pranešime.
Ambasadorius bandė stebėtis, kodėl Lietuva apie padėtį Ukrainoje klausia Rusijos. Jis pats sakė turįs klausimų dėl raginimų Ukrainai pasirašyti asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga.
„Lietuva buvo viena iš pagrindinių organizatorių, kad Ukraina pasirašytų Asociacijos sutartį su ES. Būtent šitas Ukrainos traukimo eurointegracijos link procesas ir baigėsi ta situacija, kurią dabar turime, tad tikrai turbūt vertėtų aptarti, ar šis procesas buvo teisingas ir ar teisinga buvo jo forma. Žinoma, ne viena Lietuva dalyvavo šiame procese. Bet nereikia visko suvesti tik į tai, kad esą kažkokie Rusijos kariškiai kažką ten įvykdė. Geriau aiškinkimės iš esmės“, – sakė Rusijos ambasadorius.
Ukraina penktadienį apkaltino Kremlių vadovaujant ginkluotoms grupuotėms Kryme, kur ginkluoti asmenys perėmė kontrolę dviejuose oro uostuose.
