81 proc. respondentų mano, kad patikimiausiai asmens duomenis tvarkos sveikatos priežiūros įstaigos, pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pristatydamas praėjusių metų pabaigoje atliktą tyrimą pranešė VDAI direktorius Algirdas Kunčinas.
Tarp duomenis valdančių institucijų mažiausiai pasitikėta greitųjų kreditų bendrovėmis (23 proc.), nepasitikėjimas jomis siekė 63 procentus.
Nepasitikinčiųjų medicinos įstaigomis dėl duomenų tvarkymo buvo 14 procentų.
Taip pat didelė dalis gyventojų – 70 proc. – pasitiki, kaip jų asmens duomenis tvarko darbovietės, nepasitikinčiųjų darbdaviais šiuo aspektu buvo 18 procentų. Dėl duomenų tvarkymo policijoje pasitiki 69 proc. apklaustųjų, bankuose – 67 proc., „Sodroje“ ir mokymo įstaigoje – po 65 proc. apklaustųjų.
Tarp duomenis valdančių institucijų mažiausiai pasitikėta greitųjų kreditų bendrovėmis (23 proc.), nepasitikėjimas jomis siekė 63 procentus.
Griežčiausiai saugotų finansinius duomenis
Pasisakydami, kuriose srityse turėtų būti griežčiausia duomenų apsauga, 78 proc. gyventojų nurodė finansines paslaugas teikiančias įmones ir įstaigas, 61 proc. – teisėsaugą ir teisėtvarką, 46 proc. – sveikatos priežiūrą, 26 proc. – prekybą.
Klausiami dėl nuobaudų pažeidėjams 63 proc. apklaustųjų manė, kad asmens duomenų apsaugos reikalavimus pažeidę asmenys turi būti nubausti, o 28 proc. laikėsi pozicijos, kad jiems pakanka pasitaisyti.
Nuomonę, kad pažeidėjas turi būti nubaustas, dažniau išsakė vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, mažesnių miestų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Nuomonės, kad pažeidėjui pakanka pasitaisyti, dažniau laikėsi aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų apklaustieji, didmiesčių gyventojai.
VDAI užsakymu reprezentatyvią apklausą (daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų) atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Spinter tyrimai“ praėjusių metų lapkričio mėnesį.
