„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2014 05 14

Šiauliuose būsimam fabrikanto Chaimo Frenkelio paminklui trūksta skrybėlės

Šiauliuose buvo pristatyti keturi paminklų maketai, kurti odos pramonės magnato Chaimo Frenkelio atminimui. Iš jų pasirinktas menininko Romualdo Kvinto pasiūlytas variantas. Tiesa, Ch.Frenkelio paminklui, pagal visus žydų papročius, būtinai reikės „uždėti“ skrybėlę.
Ch.Frenkelio atminimas
Ch.Frenkelio atminimas / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Ch.Frenkelio viloje žiuri komisija, sudaryta iš Šiaulių pramonininkų asociacijos, Šiaulių savivaldybės, Šiaulių žydų bendruomenės, Šiaulių architektų sąjungos, Šiaulių dailininkų sąjungos bei Šiaulių „Aušros“ muziejaus atstovų išrinko kūrybinio konkurso nugalėtoją.

R.Kvinto paminklo maketas ir projektas pasirinktas dėl ryškiai atskleistos Ch.Frenkelio asmenybės ir tautybės elementų.

Juo tapo Vilniaus skulptorius Romualdas Kvintas. Jo siūlomas paminklo maketas ir projektas pasirinktas dėl ryškiai atskleistos Ch.Frenkelio asmenybės ir tautybės elementų.

Taip pat ir dėl pritaikomumo – tokį paminklą bus lengviausia pastatyti norimoje vietoje – priešais jo buvusius namus ir fabriką, kitoje gatvės pusėje.

R.Kvinto siūlomas paminklas turi vieną ištaisomą minusą – Ch.Frenkelis jame vaizduojamas be galvos apdangalo. „Žydas privalo būti prisidengęs galvą“, – patikslino Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas aštuoniasdešimtmetis Borisas Šteinas.

Nugalėtojo kūrinyje natūralaus ūgio Ch.Frenkelis stovi ant postamento, nuo kurio eina raudonos pėdos. Tai gali būti suprasta ir kaip kruvinos pėdos. Ch.Frenkelio vila ir visa fabriko teritorija Antrojo pasaulinio karo metais buvo paversta žydų getu. Jame mirė ir fabrikanto žmona.

Fabriko savininkas labai rūpinosi darbuotojų socialine gerove.

Tikslesnį paaiškinimą raudonoms pėdoms pateikė B.Šteinas: „Chaimas Frenkelis gamino specialius raudonus padus, kurie buvo atsparūs šalčiui ir drėgmei. Apie tai reikės paminklo lankytojams paaiškinti specialioje informacinėje lentoje.“

Reikia pažymėti, kad Ch.Frenkelio odos fabrikas buvo kone galingiausias XX amžiaus pradžios Europoje. Fabriko savininkas labai rūpinosi darbuotojų socialine gerove. Fabrike veikė medicinos punktas ir vienas iš pirmųjų mieste telefonų.

Darbus kūrybiniam konkursui taip pat pateikė Martynas Gaubas (Birštonas), Kęstutis Musneckas (Vilnius), Arūnas Sakalauskas (Klaipėda).

Martyno Gaubo makete Ch.Frenkelis stovi prie vandens ir įdėmiai žiūri į kišeninį laikrodį.

M.Gaubo, buvusio Šiaulių menininko, kūrinys buvo pripažintas kone tinkamiausiu, tačiau jo idėja prašosi išpildoma būtinai prie vandens. Tai gali padidinti paminklo sąmatą.

Makete Ch.Frenkelis stovi prie vandens ir įdėmiai žiūri į kišeninį laikrodį. Tai akivaizdi aliuzija į žydų Naujuosius metus, kurie švenčiami rugsėjo mėnesį.

Pagal senus papročius, tuomet žydai meldžiasi prie vandens ir meta į jį monetas. Tai simbolizuoja senų pernykščių blogybių atsikratymą.

Ch.Frenkelio atminimo įamžinimo idėją iškėlė ir projektą koordinuoja Šiaulių pramonininkų asociacija. Pusę lėšų projektui skiria Šiaulių savivaldybė. Paminklo pastatymas ir aplinkos sutvarkymo biudžetas turės įsitekti į 200 tūkstančių litų sumą. Skulptūra turi būti atidengta šių metų rugsėjo 18 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs