Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė savivaldybėje nuo spalio 1-osios nurodė atšaukti tiek lauke, tiek uždarose patalpose suplanuotus renginius, taip pat – neorganizuoti naujų.
Išimtis taikoma tik Lietuvos sporto federacijų numatytiems renginiams. Juos administracijos direktorė rekomendavo organizuoti be žiūrovų ir laikantis visų saugumo reikalavimų.
Nuo spalio 1 dienos bus draudžiamas ir stacionarių savivaldybės socialinės globos įstaigų gyventojų lankymas – jis bus galimas tik esant būtinybei ir gavus socialinės globos įstaigos vadovo leidimą.
Administracijos direktorė I.Gelažnikienė savivaldybėje veikiančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei gyventojams nuo spalio 1 dienos mokymus, konferencijas, seminarus, susirinkimus, posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu, jei nėra tokios galimybės – griežtai laikytis reikalavimų dėl savisaugos priemonių, sanitarijos ir higienos.
Kelmės rajono administracijos direktorius Stasys Jokubauskas masinių, viešųjų renginių organizavimą ir vykdymą Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje laikinai uždraudė jau nuo šio pirmadienio.
Jis taip pat pavedė savivaldybės administracijai pavaldžių įstaigų, įmonių, organizacijų vadovams taikyti papildomas priemones, skirtas asmenų būriavimuisi riboti, tai yra darbo susitikimus organizuoti nuotoliniu būdu, laikytis visų nustatytų saugumo reikalavimų.
Pakruojo ir Kelmės rajono savivaldybės į didelės rizikos savivaldybių sąrašą patenka todėl, nes jose epidemiologinis COVID-19 rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra didesnis už 25, ir per paskutines 14 dienų savivaldybėse nustatyti daugiau nei penki užsikrėtimo virusu atvejai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau paragino savivaldybės imtis iniciatyvos, jei šios mato poreikį valdyti koronaviruso plitimą.
„Noriu priminti savivaldybėms, kad jos turi pakankamai didelę veiksmų laisvę ir savivaldybės, net ir nepaskelbus karantino, savo teritorijoje gali uždrausti renginius, įvedinėti nuotolinį darbą ir ugdymą, riboti lankytojų skaičius kavinėse, parduotuvėse, įmonėse, įstaigose, organizacijose ir viešose vietose. Dalis savivaldybių tuo naudojasi ir tokias priemones taiko“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu komentavo ministras.
Vietose, kur neįmanoma užtikrinti atstumų laikymosi, pavyzdžiui, naktiniuose klubuose, savivaldybės, pasak A.Verygos, gali trumpinti jų darbo laiką, o administracijų direktoriai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu, gali apriboti gyventojų keliones, transporto priemonių judėjimą apkrėstoje teritorijoje.
Kuo didesnis atvejų skaičius yra nesusijęs su židiniais, tuo situaciją reikėtų vertinti kaip labiau probleminę.
„Norėčiau tik priminti, kad ministerija rekomenduoja vadovautis dviem pagrindiniais kriterijais sprendžiant dėl šių priemonių taikymo: 14 dienų suminio sergamumo rodikliu 100 tūkst. gyventojų ir nesusijusiais su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais – tiksliau, jų dalimi nuo bendro atvejų skaičiaus. Tai kuo didesnis atvejų skaičius yra nesusijęs su židiniais, tuo situaciją reikėtų vertinti kaip labiau probleminę ir taikyti daugiau priemonių“, – siūlė A.Veryga.
Jis taip pat ragino stebėti situaciją savivaldybių gydymo įstaigose, ar ten nesiranda daug pacientų, sergančių COVID-19.
Sprendimus, orientuotus į COVID-19 valdymą, anksčiau yra priėmusios ir kitos savivaldybės: Radviliškio rajone įsteigtas mobilus punktas, organizuojamas viešųjų erdvių dezinfekavimas, Raseinių rajone intensyvinami tyrimai dėl koronaviruso, uždrausta organizuoti sporto, kultūros, laisvalaikio, pramogų bei kitus renginius.