Kas valandą iš Lietuvos išvyksta 4–5 žmonės, per dieną – beveik 100. Nuo 1990-ųjų netekome beveik 900 000 gyventojų, šiuo metu šalyje gyvena tik 2 mln 800 tūkst.
„Iš darbingo amžiaus gyventojų daugiausia yra 50–59 metų ir ženkliai mažiau, kone per pusę 30–39 metų – paties kūrybingiausio amžiaus. Mažėjant dirbančiųjų skaičiui ateityje mes užprogramuoti nykimui“, – įspėja VDU Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė.
Nuo 1990-ųjų netekome beveik 900 000 gyventojų.
Kartu sparčiai mažėja ne tik dirbančiųjų, traukiasi rinka, mažėja vartotojų, nyksta verslai, ypač atokesniuose regionuose.
„Kuo daugiau žmonių išvažiuoja, ir ypač, kai išvažiuoja darbingo amžiaus žmonės, tai mažėja ir šalies ūkio apimtis, mažėja surenkami mokesčiai ir darosi sudėtingiau išlaikyti infrastruktūrą“, – aiškina Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Lietuvoje gyvena daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Pagal šiuos rodiklius mūsų šalis tarp pirmaujančių ES. Mokslininkai sako, kad, deja, tokiais skaičiais džiaugsimės neilgai. Jau po ketverių metų pritrūksime darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu, ypač gydytojų ir mokytojų.
Akademinė bendruomenės žada kurti neakivaizdinių studijų programų į užsienį emigravusiems studentams, kurie galėtų studijuoti nuotoliniu būdu.
Tikimasi, kad baigę aukštojo mokslo studijas jie ras gerai mokamą darbą Lietuvoje ir tai paskatins juos grįžti. Kartu mokslininkai pripažįsta, kad tokie sumanymai problemos iš esmės neišspręs.
