Pasak urėdijos, kertamos brandžios kalninės pušys, kurios kelia pavojų miškui dėl gaisro. Po kirtimų medžiai bus atsodinami.
Taip pat žadama dalį kirtaviečių palikti suformuojant ilgus koridorius, kad šiose vietose miškas atsikurtų natūraliai – tokią praktiką naudoja Danija.
Juodkrantės girininkijoje planuojama rekonstrukcinius kirtimus vykdyti 12,5 hektarų plote, Nidos girininkijoje – 19,8 hektarų plote. Medžiai bus kertami iki kovo 15-osios, taip pat rudenį ir žiemą – nuo rugsėjo 1-osios iki gruodžio 31 dienos.
Pasak urėdijos, kalninės pušys Kuršių nerijoje sodintos prieš 120 metų, siekiant sustabdyti judantį kopų smėlį, tad sodinama buvo labai tankiai.
„Šią savo funkciją kalninės pušys jau seniai atliko, o šiandien tai – gamtinę brandą pasiekę medynai, kurie kelia nemenką gaisrų pavojų. Tai patvirtina ir cikliškai pasikartojantys miško gaisrai Kuršių nerijoje: 1995 metais išdegė 60 hektarų medynų, 2006 metais išdegė 236 hektarai, o 2014 metais – 120 hektarų“, – teigiama pranešime.
Iškirtus kalnines pušis, ant didžiųjų kopagūbrių jos vėl bus atkuriamos, kitur bus sodinamos paprastosios pušys su beržų priemaišomis.
Šiemet žadama iškirsti keletą iki 15-os metrų pločio koridorių – tai daroma siekiant, kad iš sėklų sudygusių jaunų kalninės pušies daigelių neišdegintų vasaros saulė ir nenugairintų pajūrio vėjai. Atsižvelgiant į rezultatus, po kelerių metų žadama spręsti, kokiu būdu toliau bus atkuriami kalninių pušų medynai.
Kirtimai vykdomi vadovaujantis 2012-2013 patvirtintais teisės aktais, juose numatyta iš viso rekonstrukciniais kirtimais iškirsti 1,3 tūkst. ha kalninių pušų, dar apie 450 ha plote planuojama atkurti kalnines pušis, o 850 ha apsodinti paprastosiomis pušimis.
