Primename, kad pirmadienį ant Gedimino kalno lankėsi Seimo Kultūros komiteto nariai, kurie kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Kultūros ministerijos atstovais domėjosi esama situacija. Vos jiems nulipus vėl nučiuožė nemažas kiekis grunto, šią griūtį greičiausia nulėmė ne gamtos sąlygos, kaip būta iki šiol, o kasimo darbai ant pietrytinio kalno šlaito.
Siūlys perkvalifikuoti
Ekstremalių situacijų komisiją sudaro Vilniaus miesto savivaldybės, ugniagesių, policijos atstovai, aplinkosaugininkai, operacijų vadovas yra kultūros viceministras R.Augustinavičius.
Vilniaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai vadovaujantis savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis po posėdžio sakė, kad atsižvelgiant į tai, jog gruodžio pabaigoje sueis pusė metų nuo ekstremalios situacijos paskelbimo, ją būtina perkvalifikuoti iš savivaldybės lygmens į valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Todėl priimtas sprendimas perkvalifikavimo procedūrą inicijuoti.
Jeigu tai bus padaryta, Ekstremalių situacijų komisijai vadovaus Vidaus reikalų ministerija. „Mes negalime to nedaryti, kai sueina šeši mėnesiai, kai paskelbta savivaldybėje ekstremali situacija, tai perkeliama į kitokį lygį. Mes nenorime laukti, kad gruodžio 29 d., tarpušvenčiu, staiga reikės kažką daryti. Darbų procesas nesikeis, tik, kaip suprantu, bus šiek tiek lengviau su tam tikrais pirkimais, procedūromis“, – kalbėjo P.Poderskis.
Kultūros viceministras R.Augustinavičius tvirtina, kad tai tėra formalus perkvalifikavimas.
Nuošliaužų galima tikėtis
Paklaustas apie geologų įspėjimus, kad plyšys susidaręs ties Gedimino pilies bokšto pamatais, R.Augustinavičius sakė, jog jau liepos mėnesį pastebėjus prie vakarinio bokšto įtrūkimus, buvo uždengtos specialios apsauginės plėvelės, įrengti tam tikri molio inkliuzai, kurie neleidžia kritulių vandeniui po grunto įtrūkimais ir taip formuotis nuošliaužai.
„Šiandien duomenų, kad formuojasi nuošliauža, neturime. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad kituose šlaituose tiek pagal geologų duomenis, tiek pagal kasdienes apžiūras yra tam tikrų įtrūkimų. Šitos vietos, tarkim, šiauriniame šlaite yra uždengtos, bet tikimybė, kad nuošliaužų bus, didelė. Todėl poreikis turėti ekstremalią situaciją yra didelis“, – kalbėjo viceministras.
Atotrūkis ten buvo fiksuotas spalio 14 d. ir mes tai vadiname statybine slinktimi, kuri nuėjo ant pagrindinio tako, – sakė R.Augustinavičius.
Iki kada ta ekstremali situacija bus reikalinga, kol kas neaišku. Bet iki kitų metų liepos turi būti sutvarkytas šiaurės vakarinis šlaitas ir bus pereitą į pietrytinį šlaitą.
„Nuošliaužų bus, visuomenė neturėtų gąsdintis, nes tai vienintelis būdas tvarkyti tokiu metodu: kai įvyksta nuošliauža, mes pradedame darbus, paruošiame skaldos pagrindus ir leidžiame neįšalti nuošliaužai, – teigė R.Augustinavičius, tvirtindamas, kad ir pirmadienio nuošliauža sukelta statybos darbų metu. – Atotrūkis ten buvo fiksuotas spalio 14 d. ir mes ją vadiname statybine slinktimi, kuri nuėjo ant pagrindinio tako.“
Jis posėdžio metu taip pat kalbėjo apie dabartinę Gedimino kalno būklę, jau nuveiktus tvarkybos darbus, taip pat planuojamus veiksmus žiemos metu. Šiuo metu vyksta ir kompleksiniai Gedimino kalno geologiniai tyrimai, kurių rezultatus planuojama turėti iki kitų metų gegužės. Tik atlikus kompleksinius geologinius tyrimus bus galima pasirengti kompleksiniam Gedimino kalno tvarkymui.
Vilniaus savivaldybė tiesiogiai prie kalno tvarkymo neprisideda, tačiau, anot P.Poderskio, „Grinda“ visada yra pasiruošusi padėti ir padeda, taip pat prižiūrimi nuotekų tinklai, tikrinama, kaip nauji nuotakynai veiksmai ir t.t.
Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino kalno Vilniaus mieste buvo paskelbta šių metų birželio 29 d. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas Gedimino kalno tvarkymui leidžia naudoti Valstybės rezervo lėšas.
Gedimino kalnui tvarkyti jau numatyta 9 mln. eurų: 3 mln. eurų vienam ir 6 mln. eurų kitam kalno šlaitui tvarkyti.
