1. Kaip vyksta procesas?
Remdamasi Europos Sąjungos sankcijomis, Lietuva nuo birželio vidurio per savo teritoriją geležinkeliais neleidžia iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus kraštą vežti plieno, nuo liepos 11 dienos – rusiško cemento ir alkoholio.
Lietuvos valdžios atstovai teigia pavasarį gavę Europos Komisijos išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą. Tačiau birželį Europos Komisija atsiuntė Lietuvai susipažinti su gairių projektu, kuriame siūloma tranzitą leisti. Lietuvos vyriausybė pateikė savo pastabų, šiuo metu laukiama, ar Briuselis paskelbs galutines gaires, tai gali įvykti jau netrukus.
Šią savaitę aukščiausi šalies politikai galimus scenarijus aptarė susitikime Prezidentūroje. Susitikime buvo analizuojama ir naujausios žinios iš Europos Komisijos.
2. Kokios kieno pozicijos?
Vokietijos valdžia pareiškė, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Birželio pabaigoje tai viešai pasakė kancleris Olafas Scholzas, o šią savaitę pakartojo užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock – ji iki šiol buvo laikoma griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu šalininke.
JAV pareigūnai viešai šio klausimo nekomentavo, bet diplomatiniais kanalais kai kurie amerikiečių pareigūnai perdavė poziciją su siūlymu „deeskaluoti situaciją“.
Lietuvos vyriausybė laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų Europos Komisijos gairių nereikia, nes jos gali atrodyti kaip nuolaidžiavimas Rusijai, kuris tik paskatins agresyvų Maskvos elgesį. Įtakingoje tarptautinėje žiniasklaidoje taip pat pasirodė vertinimų, kad Europa pernelyg greitai pasiduoda spaudimui.
Rusijos propagandinis leidinys „Izvestija“, cituodamas tariamus šaltinius Rusijos vyriausybėje, trečiadienį paskelbė, esą ES ir Maskva jau susitarė dėl tranzito atnaujinimo. Briuselio pareigūnai lietuvius patikino, kad jokio užkulisinio susitarimo su rusais nėra.
3. Kokie galimi scenarijai?
Jei Europos Komisija nežengtų jokių žingsnių, situacija liktų nepakitusi ir tranzito draudimas būtų ilgainiui plečiamas įvairioms prekių grupėms, kaip numatyta Europos Sąjungos reglamente dėl sankcijų.
Jei Europos Komisija paskelbs gaires, kad tranzitas galimas Kaliningrado aprūpinimo reikmėms, Lietuvos valdžiai tai keltų papildomą galvos skausmą.
Pirma, nusprendus įgyvendinti gaires, tektų kurti tvarką, kaip praktiškai tai daryti, pavyzdžiui, skaičiuojant kiekius, būtinus Kaliningrado „aprūpinimui“, galbūt būtų remiamasi iki šiol buvusiais prekių srautais.
Antra, tektų svarstyti, kaip viešai reaguoti – atsitraukimas Maskvos naudai prieštarauja politinių lyderių nuostatoms, be to, neabejotinai sulauks kritikos ir šalies viduje, tačiau visiškai atmesti Briuselio nuomonę, jei ją remtų vokiečiai su amerikiečiais, gali būti dar sudėtingiau.
Vienas iš diplomatų svarstomų scenarijų buvo Kaliningrado tranzito klausimą spręsti ES priimant septintąjį sankcijų paketą, kuriame gali atsidurti sankcijos Rusijos auksui. Diskusijas šia tema ambasadoriai turėtų pradėti ketvirtadienį. Tačiau jei išimtis Kaliningrado tranzitui būtų numatyta pačiame reglamente, o ne jo išaiškinime, lietuviai galėtų vetuoti bet kokį sankcijų švelninimą. Dabar toks scenarijus vertinamas kaip mažai tikėtinas.
