Jei reikia dirbti ir vienur, ir kitur – tą daryti patariama ciklais. Kaip tokius pokyčius vertina patys medikai? Ar tai nėra papildomas apsunkinimas ir taip jau labai sunkioje jų kasdienybėje? Ir ar tai nėra puiki terpė kai kurioms gydymo įstaigoms riboti medikų judėjimą, dėl ko ypač greitai gali nukentėti regionų ligoninės?
Išgyventi – neįmanoma
Pandemijos akivaizdoje medikai sulaukia kaip niekada daug pagyrų ir palaikymo žodžių. Tačiau ar to pakanka? Viešoje erdvėje netruko pasirodyti satyros, kuriose vaizduojama, kaip padėkomis ir plojimais medikas maitina savo šeimą. Ar galima herojiška profesija vadinti tą darbą, už kurį atlyginimas nepakankamas oriam gyvenimui?
Raimonda Augienė nevynioja žodžių į vatą – iš darbo vienoje įstaigoje medikas tiesiog nepajėgtų pragyventi.
Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo vadovė Raimonda Augienė nevynioja žodžių į vatą – iš darbo vienoje įstaigoje medikas tiesiog nepajėgtų pragyventi.
„Medikų bendruomenėje buvo labai daug susirūpinimo, kai buvo mėtomasi tarp privalomo nurodymo ir rekomendacinio pobūdžio nurodymo.
Lietuvos medikų sąjungos pozicija tokia, kad rūpinamasi medikų saugumu. Norint išvengti užkrato plitimo, reikėtų stengtis dirbti vienoje darbovietėje.
Tačiau, kad gydytojas išgyventų iš vienos algos dirbdamas vienoje darbovietėje, šiuo metu yra nerealu. Todėl tas kryžminimasis, darbas keliose darbovietėse, yra būtinybė, mediko pragyvenimo šaltinis.
Būtina dirbti keliuose darbuose, kad žmogus galėtų išgyventi, vykdyti savo finansinius įsipareigojimus“, – sako R.Augienė.
Darbo atsisakė
Pati medikė taip pat darbuojasi ne vienoje gydymo įstaigoje, tačiau karantino metu ji dirba tik Kėdainių ligoninėje, o darbus kitur yra laikinai sustabdžiusi.
„Kėdainiuose pakankamai gerai rūpinamasi medikų apsauga, darbas gana protingai suderintas, tad neatrodo taip baisu tai, kad medikas dirbs keliose darbovietėse.
Direktoriaus pozicija buvo tokia, kad reikia stengtis išlaikyti saugesnį darbo laiką, galima persidėlioti grafikus.
Aš pati dabar dirbu tik vienoje darbovietėje. Turiu ir kitą darbo vietą, bet į antrąją negrįšiu, kol nesibaigs karantinas.
Mums, kurie Kėdainiuose dirba infekciniame priėmime, priedų sistema sutvarkyta, atlyginimai pakelti, tad medikai tikrai visai patenkinti darbo sąlygomis ir užmokesčiu. Tad jie nepuola į darbus kitose gydymo įstaigose.
„Švariajame“ priėmime kas dirba, tie taip – važiuoja ir dirba kitose darbovietėse.
Iš tiesų, medikai kol kas labai daug nesiguodė, nesakė, kad sunku grafikus susidėlioti. Priėmimo skyriaus vedėja sakė, kad bus sunku, bet susidėlios“, – kalbėjo medikė.
Bus tik sunkiau
Jei kol kas ligoninė visai gerai tvarkosi, daugėjant planinių paslaugų pacientams darbas tik sunkės. Sunkiausia, tikėtina, bus priėmimo skyriuje, kuriame darbuodavosi ir rezidentai iš kitų miestų, tad kelias jiems čia – praktiškai užkirstas.
„Dabar atnaujinamos planinės paslaugos pacientams, ir to darbo vis daugėja. Buvome viską gana protingai susidėlioję, dabar reikės vėl persidaryti grafikus.
Sunkiausia, ko gero, bus „švariajame“ priėmime. Ten daugiausia buvo rezidentų atvažiuojančių, ir dubliuodavosi su darbu kitose ligoninėse“, – kalbėjo R. Augienė.
Ligoninės direktorius Stasys Skauminas sakė, kad didžiųjų gydymo įstaigų nustatyta vidinė tvarka apskritai gražia forma uždraudė rezidentams dirbti kitose ligoninėse. Tad regionams sulaukti jaunuolių pastiprinimo iš, tarkime, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų – praktiškai nėra šansų.
„Rezidentų pas mus beveik nėra. Pagal Klinikų atskirą įsakymą rezidentas, padirbęs kitoje įstaigoje, turėtų 14 dienų karantinuotis. Taigi išeina taip, kad faktiškai neįmanoma darbų suderinti. Rezidentai yra klinikų darbuotojai. Jie išleido tokį įsakymą – na, faktiškai, gražia forma uždraudė dirbti. Rezidentų beveik neliko dirbančių pas mus“, – sakė S. Skauminas.
Sprendė įvairiai
Kėdainių ligoninėje ministro rekomendacijų paisoma.
Dalis medikų pasirinko tik vieną darbo vietą, dalis darbus derina ciklais, o dar kai kuriems darbai sudėlioti pagal individualius planus.
„Taip, pas mus yra daug medikų, kurie dirba keliose darbo vietose. Su dauguma jų susitarėme, darbus paskirstėme.
Yra tokių, kurie pas mus pasiėmė atostogų ir dirba tik kitur, yra tokių, kurie iš kitur išėjo laikinai, ir dirba tik pas mus.
Dalis medikų dirba ciklais. Tai reiškia, kad jų suminis mėnesio darbo laikas, priimtas pacientų skaičius nesikeičia, bet keičiasi darbo tęstinumas – vienoje vietoje jie išdirba, tarkime, dvi savaites be pertraukų, tada dvi savaites be pertraukų dirba kitur.
Nebelieka to blaškymosi, kai per savaitę keletą valandų medikas dirbdavo vienur, keletą – kitur.
Vis dėlto ne visuomet pavyksta darbą sudėlioti ciklais.
Tarkime, darbas reanimacijos skyriuje negali būti ciklais sudėliotas, tuomet darome individualius planus.
Medikai padirba keletą dienų vienoje gydymo įstaigoje, pasidaro COVID-19 testą, tada padirba keletą dienų pas mus. Kiek galėjome, tiek išsisprendėme situaciją“, – sako ligoninės direktorius.
Sunku abiem frontams
Kėdainietis parlamentaras Darius Kaminskas sakė kalbėjęsis su ministru A.Veryga tuomet, kai jo retorika buvo žymiai griežtesnė, ir norėta griežtai drausti medikams dirbti keliose darbovietėse. Tiesa, D.Kaminskas sako, kad svarių argumentų turi abi pusės. Viena vertus, taip bandoma apsaugoti pačius medikus ir pacientus, kita vertus, regioninės ligoninės tiesiog neišgyventų, netekusios specialistų iš didžiųjų miestų.
„Aš kalbėjau su ministru tuomet, kai norėta kategoriškai drausti medikų darbus skirtingose darbo vietose.
Visose regioninėse ligoninėse daug specialistų atvyksta iš kitų gydymo įstaigų. Griežto draudimo atveju tos ligoninės tiesiog nebūtų galėjusios užtikrinti kokybiško darbo, kokybiškų paslaugų pacientams.
Ne visuomet ir ciklais pavyktų suderinti darbus – tarkime, jei medikas dirba visu etatu vienoje ligoninėje ir į regioninę ligoninę atvyksta tik budėjimams, mes negalime visų budėjimų sudėti į vieną savaitę. Tokiu atveju darbas ciklais neįmanomas.
Kita vertus, jei medikas, kuris, tarkime, dirba trijose darbo vietose, suserga koronavirusu, jis iškrenta iš darbo trijose įstaigose, trijose gydymo įstaigose nustatinėjami kontaktai, izoliuojasi daugybė medikų.
Ministro noras suprantamas, bet suprantama ir regioninių gydymo įstaigų kasdienybė“, – kalbėjo D. Kaminskas.
