„Gerai, kad aklai nepasitikėjau ir nesumokėjau tos skolos – 1,22 euro (iš kurių 0,04 euro – delspinigiai). Pasižiūrėjau praėjusių metų mokėjimo kvitą, – viską buvau sumokėjusi teisingai“, – patikino Ada T.
Moteris ėmė aiškintis, iš kur atsirado skola. Kreipėsi į už šio mokesčio administravimą atsakingą Kauno miesto savivaldybę. Iš valdininkų sulaukė atsiprašymo už sukeltus nepatogumus: įvyko klaida. Buvo suformuota patikslinta deklaracija bei mokėjimo kvitas be skolos ir delspinigių.
Jei nuo kiekvieno daugiabučio buto – po eurą, štai ir susidaro nemenka mokesčio permoka.
„Taip, suma nedidelė, bet kas, jei ją būčiau sumokėjusi, nieko nesiaiškinusi? Išsikalbėjau su bendradarbėmis – ne viena gavo tokį pranešimą su skolomis. Susimokėjo. Jei nuo kiekvieno daugiabučio buto – po eurą, štai ir susidaro nemenka mokesčio permoka. Valdininkai žaidžia su mumis. Įdomu, ar vėliau tą klaidą jie pastebėtų? O jei ir pastebėtų, grąžintų pinigėlius? Net jei ir grąžintų, kas padengtų įmokos administravimo išlaidas?“, – piktinosi moteris.
Kauno miesto savivaldybė informavo, jog tvarkant žemės nuomos mokesčio įmokas, dėl didelio mokėtojų skaičiaus šiuo atveju įvyko techninė klaida (įmoka buvo užskaityta kitam asmeniui).
„Tai pavienis atvejis, o ne sisteminė klaida. Pasitaiko atvejų, kai sumokėjus žemės nuomos mokestį už kitą asmenį, mokėjimo paskirtyje yra nenurodomas asmens kodas to asmens, už kurį mokamas mokestis. Tada įmoka patalpinama „Neaiškių įmokų“ sąraše. Žemės nuomos mokesčio permoka grąžinama pateikus prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui“, – komentarą dėl šios susiklosčiusios situacijos pateikė Donatas Vosylius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo poskyrio vedėjas.
