Pro budrias krašto apsaugos vairą perėmusių dešiniųjų akis neprasprūdo pora Žalgirio mūšiui skirtų paveikslų, kabančių ministerijoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Daugiausia šurmulio sukėlė pora figūrų, nutapytų tarp šarvuotų lietuvių karių. Paaiškėjo, jog tai buvęs krašto apsaugos ministras ir socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas bei viceministras Jonas Gečas. Šiuos veikėjus Žalgirio mūšio dalyviais pavertė dailininkas socialdemokratas Antanas Beinaravičius. Politinių verpetų epicentre atsidūrė keturi A.Beinaravičiaus paveikslai, skirti Žalgirio mūšiui. Jie kabo vienoje ministerijos salių.
Šių paveikslų ciklą A.Beinaravičius pradėjo tapyti dar 2003 metais. Pirmąjį kūrinį pristačius Seime, jis vėliau buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai, kuri jį įvertino kone 30 tūkst. litų.
Krašto apsaugos ministru tapus G.Kirkilui, jo vadovaujama institucija per kelerius metus už keliasdešimt tūkstančių litų įsigijo dar tris A.Beinaravičiaus kūrinius.
Paveiksle „Kario žūtis“ akis užkliūva už netikėtos detalės – tarp šarvuotų ir žirgus tramdančių karių stovi šiuolaikiškai apsirengęs vyras, labai panašus į buvusį viceministrą bei premjeru buvusio G.Kirkilo patarėją J.Gečą. Tuo tarpu į patį G.Kirkilą labai panašus kostiumuotas vyras – paveikslo „Pergalė“ kamputyje.
Menininkas tvirtino, kad ministerija už visą paveikslų ciklą jam atseikėjo tik apie 15 tūkst. litų, iš jų vien 7 tūkstančius litų teko pakloti už medžiagas – drobę, dažus. Anot menininko, ministerija jo tikrai nerėmė, priešingai – „išsunkė, kiek galėjo“.
J.Gečą ir G.Kirkilą istorinio mūšio dalyviais A.Beinaravičius teigė pavertęs žaisdamas: „Juk visiems turėtų būti žinoma, kad dailininkai taip mėgdavo žaisti visais laikais. Jie taip pagerbdavo kokį nors mecenatą ar jiems patikusią asmenybę.“.
G.Kirkilas tvirtino „Lietuvos rytui“, kad paveiksle savęs neatpažįsta: „Nesu girdėjęs, kad kas nors mane būtų įpiešęs tarp to mūšio dalyvių. Be to, kiek mačiau, nesu labai panašus į tą herojų.“