Atnaujinta 14.32 val.: papildyta apie kitų VŠT darbuotojų darbą.
Dirba pasikeisdami visą parą
„Toks sprendimas priimtas įvertinus ypač didelę koronaviruso riziką ir galimas pasekmes įmonės veiklai, t.y., jei dėl ligos nebeliktų specialistų, galinčių vykdyti tinklo valdymo funkcijų. Pirmieji izoliacijoje esantys dispečeriai dirba pasikeisdami, ilsisi, maitinasi, nakvoja dispečerinės patalpose, į kurias yra atvežti būtiniausi baldai, higienos ir kitos priemonės, reikalingos darbui ir poilsiui“, – 15min komentavo VŠT Komunikacijos skyriaus vadovė.
Vos įsigaliojus karantinui, buvo atlikta VŠT antrosios termofikacinės elektrinės patalpų dezinfekcija, ypatingą dėmesį skiriant dispečerinėms. O praėjusį antradienį šios elektrinės teritorijoje Tinklo valdymo skyriaus patalpose, kuriose yra įkurtas bendrovės perdavimo tinklo valdymo pultas, apgyvendinti du dispečeriai.
Vienas iš dispečerių yra vyresnio amžiaus ilgametis VŠT darbuotojas, kitas – jaunesnio amžiaus specialistas. E.Sirutienė užsiminė apie įdomų sutapimą: vyresnysis buvo tas, kuris jaunesnįjį, kai tik jis pradėjo dirbti VŠT, apmokė, supažindino su dispečerio darbo specifika, taigi, buvo jo mokytojas.
„Abu darbuotojai yra kilę iš to paties miesto, tad turi ir bendrų pažįstamų, ir temų, apie kurias laisvalaikiu gali pasikalbėti. Dirbant ir gyvenant izoliacijos sąlygomis tai yra svarbu. Kaip sako kolegos, psichologinis suderinamumas tokiais atvejais yra iš tiesų labai reikšmingas, kad neatsirastų bendravimo nesklandumų ar nereikalingos įtampos. Taigi, kolegos puikiai sutaria, vienas kitam padeda, pavaduoja – dirba pasikeisdami kas parą“, – apie darbe nakvoti pasiryžusius dispečerius pasakojo E.Sirutienė.
Dvi savaites – nė žingsnio laukan
Priėmusi sprendimą izoliuoti dispečerius, VŠT ne tik dezinfekavo patalpas, bet ir pasirūpino būtinomis buitinėmis sąlygomis, jomis darbuotojai yra patenkinti. Kaip atrodo jų gyvenimo sąlygos darbe?
Patalpose yra televizorius, internetinis ryšys, atvežtas treniruoklis, kad darbuotojai galėtų fiziškai pajudėti. Į lauką (elektrinės teritorijoje) jie negali išeiti, maistas ir būtinos priemonės yra atvežamos ir paliekamos prie įėjimo į patalpas, laikantis specialių saugumo priemonių. Maistas izoliuotiems dispečeriams atvežamas 3 kartus per dieną, papildomai parūpinta užkandžių, gaiviųjų gėrimų, vandens, medikamentų.
Nuotoliniu būdu kolegos palaiko ryšius su artimaisiais, o šeimos nariai, pasak E.Sirutienės, neprieštaravo dėl to, kad jų maitintojai ir pagrindiniai pagalbininkai būtų atskirti dviem savaitėms.
„Vyrai nesureikšmina šios situacijos. Sako suprantą, kad koronaviruso pandemijos aplinkybėmis sprendimas dirbti izoliacijoje yra logiškas ir prasmingas – svarbiausia yra užtikrinti patikimą šilumos perdavimo tinklo valdymą, nes nuo to priklauso viso miesto nepertraukiamas centrinio šildymo užtikrinimas, kuris gyvybiškai aktualus daugiau kaip 220 tūkst. namų ūkių ir įmonių bei įstaigų“, – nurodė VŠT komunikacijos vadovė.
Abu darbuotojai yra kilę iš to paties miesto, tad turi ir bendrų pažįstamų, ir temų, apie kurias laisvalaikiu gali pasikalbėti. Dirbant ir gyvenant izoliacijos sąlygomis tai yra svarbu.
E.Sirutienė pridūrė, kad dirbant ir gyvenant izoliacijoje darbo vietoje nėra ypatingas iššūkis. Įprastinėmis sąlygomis tinklo valdymo dispečeriai dirba pamainomis: pasikeisdami budi valdymo pulte 24 val. per parą 7 dienas per savaitę.
Izoliacijos sąlygomis dirbantys dispečeriai nuolat palaiko komunikaciją internetu ir telekomunikacijų pagalba su Tinklo valdymo skyriaus vadovu, kitų padalinių vadovais ir darbuotojais.
„Po dviejų savaičių juos pakeis kiti du dispečeriai, kurių sveikatos būklė bus patikrinta ir atitiks reikalavimus dirbti šį darbą. Šiuo metu kiti šio padalinio dispečeriai izoliuojasi savo namuose“, – nurodė E.Sirutienė.
Kol kas tik šie keturi dispečeriai taip dirbs ir gyvens darbe.
Koks yra dispečerių darbas?
Anot E.Sirutienės, pagrindinės dispečerių funkcijos yra technologinių įrenginių valdymo ir duomenų surinkimo sistemų pagalba kontroliuoti ir palaikyti (valdyti) bendrovės bei nepriklausomų (NŠG) šilumos šaltinių, perdavimo tinkle esančių siurblinių darbo hidraulinius ir temperatūrinius rėžimus.
Taip pat operatyviai analizuoti ir reaguoti į gaunamus pranešimus, signalizacijų suveikimus ir atlikti pažeidimų operatyvų šalinimą bei vadovauti operatyviniam personalui užtikrinant nepertraukiamą šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams pagal patvirtintą termofikacinio bei karšto vandens tiekimo schemą, temperatūrų ir hidraulinius režimų grafikus.
Šiuo metu pagrindiniai nutolę įrenginiai yra valdomi nuotoliniu būdu, kas leidžia parametrų reguliavimą atlikti iš tinklo valdymo pulto. Dabartinis VŠT tinklo valdymo pultas buvo įrengtas antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje esančiame pastate 2019 metų pavasarį, kai bendrovė visus padalinius iškėlė iš anksčiau eksploatuotų pastatų Jočionių gatvėje, šalia trečiosios termofikacinės elektrinės.
O kaip kiti darbuotojai?
Pirmadienį E.Sirutienė 15min sakė, kad VŠT dirba 320 žmonių, kurie kurie turi būti darbo vietoje: elektrinėje, dispečerinėje ar rajoninėse katilinėse. Kaip jie apsaugomi?
„Yra 4 darbuotojų brigados. Suplanuoti darbai taip, kad skirtingos brigados nesusitiktų tarpusavyje ir nebūtų vienoje patalpoje. Nuolat dezinfekuojamos patalpos, darbo vietos. Prieš darbą ir po jo tikrinama visų darbuotojų kūno temperatūra. Yra išdalintos apsaugos priemonės: kaukės, respiratoriai, dezinfekcinės priemonės. Dažniau valdomos ir vėdinamos rūbinės, valdymo pultas gamybos padalinyje“, – dėstė E.Sirutienė.
VŠT manymu, dėl to, kad yra kelios brigados, o jų darbas vyksta pamainomis, tai yra veiksmingas būdas saugotis nuo viruso ir jo padarinių. Dėl to, anot VŠT atstovės, neturėtų sutrikti nei gamybos padalinių darbas, nei tinklų perdavimo ar tvarkymo veiklos, nei kiti darbai.
„Jeigu atsitiks, kad vienas žmogus iš kažkurios brigados susirgs naujuoju virusu, tada visa brigada bus izoliuota ir negalės dirbti. Šie darbuotojai turės tikrintis sveikatą, jeigu pajaus tam tikrus ligos simptomus. Jeigu nutiks blogasis scenarijus, tai tada formuotumėme grupes iš likusių sveikų žmonių“, – atsakė E.Sirutienė.
Yra 4 darbuotojų brigados. Suplanuoti darbai taip, kad skirtingos brigados nesusitiktų tarpusavyje ir nebūtų vienoje patalpoje.
Be to, anot jos, jei pristigtų operatyvinio personalo, tai naujokus būtų galima lengviau ir greičiau apmokyti, skirtingai nei dispečerius.
„Dispečeriams dirbti reikia specifinių žinių ir ilgiau užtruktų apmokyti naujus žmones. Jų pačių padalinyje nėra daug, apie 10 darbuotojų“, – nurodė E.Sirutienė.
Likę darbuotojai karantino metu dirba iš namų.
