Praeitą savaitę JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ragindamas neratifikuoti susitarimo su Kuba.
Lietuva šiuo metu yra vienintelė Bendrijos narė, neratifikavusi 2016 metais pasirašyto politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo. Tiesa, Seimo Užsienio reikalų komitetas vasarį pritarė jo ratifikavimui.
Laiške M.Pompeo teigia, kad Kubos režimas naudojasi susitarimu „siekdamas pateisinti savo diktatoriškus, represinius veiksmus“.
„Už“ – populiarus argumentas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) dėstytoja, politologė Ieva Giedraitytė 15min teigė, kad politinės žmogaus teisės Kuboje yra smarkiai ribojamos. Todėl šalies opozicija baiminasi, kad susitarimas legitimuos nedemokratinę vyriausybę ir per ES projektus, paskolas bei investicijas suteiks papildomą finansavimą.
„Juolab, kad abejotina, ar Kuba paskolas grąžintų“, – sakė ji.
I.Giedraitytė teigė, kad dėl šiuo metu egzistuojančių apribojimų, užsienio investuotojai turi darbinti darbuotojus per Kubos valstybinę agentūrą, „o lėšų panaudojimo skaidrumą, vargu, ar galima užtikrinti“.
„Kita vertus, sutarties šalininkai argumentuoja, kad ji padės sustiprinti ES galimybes veikti saloje ir, tuo pačiu, paremti Kubos opoziciją bei palaikyti potencialų salos atsivėrimą, prasidėjusį su Baracko Obamos užsienio politikos Kubos atžvilgiu kaita“, – 15min sakė VU TSPMI dėstytoja.
Ji pridūrė, kad „kalbėtis tam, kad kitas keistųsi“, yra Bendrijos bei potencialios demokratų JAV administracijos moto, susitarimas numato dialogą žmogaus teisių srityje, jam reikalingus paramos instrumentus.
„Žinoma, ES ir kitų valstybių bendradarbiavimas su nedemokratinėmis vyriausybėmis rodo, kad visų šių saugiklių puikiausiai galima nepaisyti, ir jie dažnai yra parodomieji – ES susitarimai gali būti nutraukiami dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau ES ratifikuoja sutartį su Kuba, kuri šias teises pažeidinėja“, – sakė I.Giedraitytė.
Politologės teigimu, ilgus metus besitęsusi Kubos ekonominė ir politinė blokada tik sustiprino šalies valdžią, todėl argumentas, esą geriau bendradarbiauti ir didinti ES įtaką bei dirbti su šalies opozicija jau esant saloje, yra pakankamai populiarus. I.Giedraitytė atkreipė dėmesį, kad paprastai griežtą poziciją žmogaus teisių klausimais turinti Švedija ratifikavo susitarimą.
„Vienos partijos įkaitė“
VU TSPMI dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius ragina ratifikuoti susitarimą.
„Lietuva palaiko glaudžius ekonominius ir kitokius ryšius su Europos Sąjunga, iš jos gauna paramą. Jei visos ES valstybės turi vieną nuomonę, manau, kad Lietuva šiuo atveju turėtų nusileisti“, – 15min sakė politologas.
Anot K.Girniaus, JAV pozicija dėl Kubos iš dalies yra veikiama šiemet šalyje vyksiančių prezidento rinkimų.
„Floridoje gyvena daug kubiečių, tai – didelė valstija su daug gyventojų ir balsų. Trumpui yra labai svarbu parodyti, kad jis Kubos atžvilgiu vykdo labai griežtą politiką. Tai – JAV vidaus sumetimai, Lietuva neturėtų tapti įkaite vienos Amerikos politinės partijos ir prezidento rinkimų ciklo“, – tikino jis.
I.Giedraitytė teigė, kad, išsiskyrus JAV ir ES pozicijoms, „Lietuva atsidūrė nepatogioje padėtyje turėdama rinktis, kurios iš jų užsienio politikos kryptis palaikyti“.
Ji taip taip pat atkreipė dėmesį į artėjančius JAV prezidento rinkimus. Esą jie prisidėjo prie to, kad D.Trumpo administracija, norėjusi panaikinti visus B.Obamos politinius sprendimus Kubos atžvilgiu, itin aktyviai pradėjo blokuoti susitarimą.
I.Giedraitytė: „Lotynų Amerikoje ES siekia pateikti save kaip alternatyvą karingai Donaldo Trumpo politikai, regione vertinamai pakankamai nepalankiai, bei pristabdyti Kinijos ir Rusijos įtakos augimą.“
„Kitos jį jau ratifikavusios valstybės, net ir artimos JAV sąjunginės, tokio spaudimo nesulaukė. Taigi, likusi paskutinė, Lietuva yra labai matoma ir pažeidžiama, ypač turint omenyje, kad Trumpas potencialiai gali būti perrinktas“, – 15min sakė I.Giedraitytė.
Politologė atkreipė dėmesį, kad ES siekia užsienio politikoje kalbėti vienu balsu ir įtvirtinti savo, kaip nuo JAV nepriklausomos veikėjos, poziciją.
„Lotynų Amerikoje ES siekia pateikti save kaip alternatyvą karingai Donaldo Trumpo politikai, regione vertinamai pakankamai nepalankiai, bei pristabdyti Kinijos ir Rusijos įtakos augimą“, – teigė ji.
Optimalus sprendimas?
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad „atidžiai vertins šį prašymą“.
„Kita vertus, mes vengiame tokių situacijų, kad reikėtų rinktis tarp ES interesų ir JAV interesų, kurie ne visur sutampa. Manau, kad rasime optimalų sprendimą“, – teigė URM vadovas.
K.Girnius sakė šioje situacijoje sunkiai įsivaizduojantis optimalų sprendimą – susitarimą reikės ratifikuoti arba ne.
„Jei pasirenki viena, vieni bus nepatenkinti, jei pasirenki kita, kiti bus nepatenkinti. Tačiau manau, kad šiuo atveju gana aišku, jog Amerikos politika yra perteklinė, susisieta su prezidento rinkimais. O Lietuva turėtų rodyti solidarumą tiems partneriams, iš kurių, kad gautų sanglaudos pinigų, dabar aršiai kovoja“, – 15min tikino VU TSPMI dėstytojas.
I.Giedraitytė sakė vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ar Lietuva turėtų ratifikuoti susitarimą, neturinti.
„Blokuodami susitarimą turime gintis nuo priekaištų dėl to, kad mes pakankamai laisvai žiūrime į kitus ir dar labiau nedemokratiškus režimus, kad ir Azerbaidžaną.
Tuo pačiu rizikuojame silpninti savo pozicijas ES, ypač turint omenyje, augančias pastangas koordinuoti užsienio politiką ir tai, kad JAV politika Kubos atžvilgiu jei ne per šiuos, tai per kitus rinkimus, gali vėl radikaliai pasikeisti“, – teigė ji.
Anot politologės, Lietuva, ratifikuodama susitarimą vien tam, kad palaikytų bendrą ES užsienio politiką, rizikuoja sulaukti JAV nepasitenkinimo, ypač jei D.Trumpas būtų perrinktas antrai kadencijai.
„Susitarimas iš tiesų gali įgalinti dabartinę (Kubos) vyriausybę, tačiau jis taip pat gali padėti ir įvairiems nevyriausybiniams veikėjams bei pilietinei visuomenei. Kaip jis būtų panaudojamas, smarkiai priklausytų nuo ES interesų“, – apie susitarimą poveikį kubiečiams sakė I.Giedraitytė.
Opozicija prieštarauja
Prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo atidžiai vertinti ES ir Kubos susitarimo ratifikavimą Seime, tačiau nesiūlė atšaukti proceso.
„Manome, kad Europos Sąjunga turi dirbti, kad šis susitarimas būtų vertingas Kubos gyventojams, inicijuotų realius pokyčius demokratizuojant situaciją ir ginant žmogaus teises“, – Prezidentūrą cituoja BNS.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis mano, kad Kubos režimas išnaudoja susitarimą su ES savo tikslais, ratifikavimas pakenktų santykiams su JAV.
„Lietuva – laisvės šalis, todėl turi visur drąsiai bei ryžtingai ginti laisvę ir demokratiją bei žmones, kurie patiria diktatorių priespaudą – nuo Kubos iki Honkongo. Tikimės, kad valdantieji, gavę ypatingai Lietuvos valstybės saugumui svarbios partnerės JAV raginimą, pagaliau atsikvošės ir nesieks ratifikuoti sutarties, kuri išduotų ne tik demokratinius idealus, bet ir pakenktų dvišaliams santykiams su JAV“, – BNS sakė G.Landsbergis.
