Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) nariai ketvirtadienio rytą kreipėsi į Vilniaus miesto merą ir jo pavaduotojus, prašydami panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio dalį, kuri šiuo metu mokama už pastatytus ir naudoti tinkamais pripažintus būstus.
Anot LNTPA prezidento ir bendrovės „Eika“ direktoriaus Roberto Dargio, šiuo metu Vilniuje vien tarp asociacijos narių yra 620 tokių butų. „Iš viso neparduotų butų Vilniuje yra 2 200. Kaune – 750, Klaipėdoje – 1 050. Dalis jų yra nepripažinti tinkamais naudoti, nes nėra apdailos, todėl už juos mokesčių mokėti nereikia. Tuo metu už tą dalį butų, kurie įregistruoti, tačiau neparduoti, tenka mokėti nemažus mokesčius, kurie žlugdo ir taip ant išgyvenimo ribos balansuojančias statybos bei NT plėtros įmones“, – sakė R.Dargis.
LNTPA duomenimis, įmonės vidutiniškai per metus mokesčių už nenaudojamus butus sumoka po 280 tūkst. Lt. „Negana to, kad ir nenaudojami butai, jie reikalauja priežiūros ir lėšų: juos reikia šildyti, prižiūrėti, vėdinti“, – pasakojo R.Dargis.
Kaip argumentą atleisti verslininkus nuo dalies NT mokesčio, R.Dargis pateikė faktą, kad šis mokestis Vilniaus miesto biudžete sudarytų tik 2,81 proc. visų iš NT surenkamų mokesčių.
Lengvatoms aukščiausieji pritaria
Vilniaus miesto meras Vilius Navickas linkęs suprasti verslininkus: „Jeigu Lietuvoje būtų apmokestinamas visas nekilnojamasis turtas, diskusijų nebūtų. O dabar yra taip, kad gudručiai, kurie neįregistravo savo pastatytų butų, išsisuka nuo mokesčio, o kiti nelaimėliai turi mokėti.“ V.Navickas pas jį atėjusiems verslininkams tvirtino, kad neturi būti jokių išskirtinumų. „Be abejo, pinigų biudžetui reikia. Bet galbūt tuos pinigus galime susirinkti šiek tiek geriau dirbdami“, – kalbėjo meras.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas taip pat aiškino, kad mokestis yra nelogiškas. Jam antrino vicemeras Romas Adomavičius: „Už cukrų sandėliuose nereikia mokėti, o už NT įmonių neparduotus butus reikia.“
Vieninteliai nusileisti verslininkų prašymams nenorėjo tarybos opozicijos lyderis Gediminas Rudžionis ir Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus. G.Rudžionis aiškino, kad šį mokesčių klausimą reikia spręsti per įstatymus valstybės lygmeniu: „Reikia laukti, kol Vyriausybė nuspręs, ką daryti. Vargsta ir į minusą gyvena ne tik statybos įmonės, bet ir koks milijonas žmonių. Jeigu NT bendrovės nori išvengti bankroto, tegul parduoda butus už tiek, už kiek žmonės juos perka.“
Meras kaltas nesijaučia
Prieš beveik mėnesį miesto taryboje karštai lengvatas NT verslui pristatęs ir gynęs meras V.Navickas atsidūrė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos akiratyje. Etikos inspektoriai tirs, ar meras nesupainiojo interesų. Inicijuodami interpeliaciją merui tarybos opozicijos nariai taip pat šį faktą pateikia kaip netinkamą merui elgesį.
Tačiau V.Navickas sako nebijantis užrūstinti nei opozicijos, nei etikos sargų. „Aš negaliu dalyvauti tik svarstymuose, tačiau galėčiau netgi pateikti šį klausimą tarybai. Tai neprieštarautų jokiai etikai“, – sakė meras. Jis taip pat tikino, kad jo įmonė „Euro-construct“, kurioje šiuo metu dirba žmona, neturi įregistruotų butų, todėl šiuo klausimu meras sakė neturintis jokių asmeninių interesų. Anot V.Navicko, klausimas, ar taikyti NT įmonėms lengvatas, bus diskutuojamas frakcijose, o paskui galbūt vėl pateks į miesto tarybą. Prieš tris savaites taryba nepriėmė sprendimo taikyti lengvatas NT įmonėms.
Nelygi mokesčių sistema
Mokesčių bei verslo specialistė ir bendrovės „Fidexperta“ direktorė Rūta Bilkštytė sakė, kad Lietuva nėra vienintelė šalis, svarstanti galimybę suteikti nuolaidų NT bendrovėms. NT įmonėms palankūs mokesčių įstatymų pakeitimai buvo atlikti daugelyje pasaulio valstybių. Vis dėlto, anot R.Bailkštytės, Lietuvoje šiek tiek dėl situacijos kalta iškreipta mokesčių sistema: „Daugelyje šalių šios problemos dėl lengvatų net nereikėjo spręsti, nes nekilnojamojo turto mokestį moka visi: tiek gyventojai, tiek įmonės. Pas mus situacija kitokia. Statybos įmonė turi mokėti už neparduotą butą, o šalia neparduoto buto gyvenantis žmogus mokesčio nemoka, nes jis yra privatus asmuo ir jam mokestis nepriklauso“, – sakė R.Bailkštytė.
Jos tvirtinimu, butai buvo statomi tikintis juos praduoti, todėl nei įmonės neplanavo mokėti mokesčių, nei savivaldybė planavo jų gauti. „Štai dabar, užpuolus krizei, savivaldybė imdama mokesčius už neparduotus butus elgiasi kaip lupikautoja“, – įvertino R.Bailkštytė.
