Patirtą žalą „Vilniaus prekyba” įvertino 1,1 mln. eurų, pagrindinis akcininkas N.Numavičius – 300 tūkst. eurų, UAB „Leksita” – 100 tūkst., V.Numavičius, I.Staškevičius ir M.Bagdonavičius – po 50 tūkst. eurų.
„Šis kreipimasis yra tęsinys jau kurį laiką besitęsiančio teisminio proceso, kuriuo prašome teismo pripažinti, kad Mindaugo Marcinkevičiaus 2015-aisiais metais viešai paskleista informacija dėl tariamo mokesčių vengimo neatitinka tikrovės bei pažeidžia dalykinę reputaciją, žemina garbę ir orumą. Nors vykstanti byla dar nėra pasibaigusi, kreipiamės dėl patirtos žalos atlyginimo jau dabar, nes terminą žalos reikalavimo pareiškimui riboja įstatymai.
Šio naujai teikiamo ieškinio svarstymas turėtų būti sustabdytas, kol bus išnagrinėta pagrindinė byla, kurioje prašome pripažinti neatitinkančiais tikrovės Mindaugo Marcinkevičiaus melagingus kaltinimus”, – pranešime žiniasklaidai cituojamas N.Numavičiaus komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.
Jo teigimu, 2015 metais M.Marcinkevičiaus viešai išsakyti teiginiai pakenkė „Vilniaus prekybai” ir jos reputacijai. V.Cucėno įsitikinimu, M.Marcinkevičius daro spaudimą ir siekia kuo didesne kaina gauti savo akcijų paketą.
„Remiantis minėtais melagingais teiginiais apie neva slėptus mokesčius buvo pradėtas ne vienas tyrimas, tačiau nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. M.Marcinkevičiaus nuolatiniai skundai įvairioms institucijoms, inicijuojamos civilinės bylos bei viešai spaudoje metami kaltinimai yra „ramybės mokesčio” reikalavimas, turintis vienintelį tikslą – bet kokiomis priemonėms daryti spaudimą, siekiant gauti kuo didesnę kainą už savo akcijų paketą”, – komentuoja N.Numavičiaus atstovas.
Vasarį Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė nagrinėti vadinamąją reputacijos bylą dėl M.Marcinkevičiaus paskleistos informacijos apie Vilniaus prekybos įmonių grupės ir akcininkų neva nesumokėtus mokesčius ir ieškinį atmetė.
Teismas nusprendė, kad M.Marcinkevičius neapšmeižė N.Numavičiaus. Šio atstovai žadėjo skųsti teismo sprendimą.
2017-ųjų gruodį komentarą dėl teisminio proceso 15min pateikė ir atsakovams atstovaujanti agentūra „Maniac“, tiesiogiai dalyvavusi byloje.
„Teismas pilnai sutiko su tuo, kad Mindaugas Marcinkevičius turėjo faktinį pagrindą susidaryti nuomonę, jog dėl Nerijaus Numavičiaus atliko veiksmus, susijusius su neskaidriomis piniginėmis operacijomis Nyderlandų įmonėje, kurių rezultate 20 mln. Eur suma buvo pervesta į asmeninę N.Numavičiaus sąskaitą užsienyje, ir tuo galimai buvo padaryta didelė žala įmonės akcininkams“, – tvirtinta komentare.
Į teismą mažąjį „Vilniaus prekybos“ akcininką M.Marcinkevičių buvęs jo verslo partneris N.Numavičius padavė po jo viešai išsakytos nuomonės apie tai, kad „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės buvo naudotos pinigų išvedimui į asmenines N.Numavičiaus sąskaitas, taip pasisavinant kitų akcininkų turtą.
Teismas konstatavo, jog M.Marcinkevičiaus žemiau nurodyti teiginiai turėjo faktinį pagrindą: „Prieš metus išsakyta nuomonė apie „Vilniaus prekybos“ grupėje taikomas schemas tik sustiprėjo. Teisiniu keliu išsireikalavę slėptą informaciją, pradedame suprasti, kodėl buvo daromos ekonomiškai nepateisinamos sandorių schemos ir kas už jas atsakingas. Teismui pateikėme dokumentus, įrodančius, jog „Vilniaus prekybos“ įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N.Numavičiaus sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“.
M.Marcinkevičius įsitikinęs, kad pastarosios (bendrovės, Ieškovo pastaba) sudėtingų schemų pagalba išgrynindavo visų akcininkų pinigus į asmenines N.Numavičiaus sąskaitas. „Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui.“
Teismas taip pat konstatavo, jog M.Marcinkevičiaus nuomonė apie tai, jog pagrindinis tikslas buvo pasiimti „Vilniaus prekybos“ įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje turėjo faktinį pagrindą.
„Teismas konstatavo, jog vertinant nagrinėjamus sandorius yra galima situacija, kad asmuo galėtų atlikti panašių sandorių eilę, kuriais būtų galima bandyti išvengti GPM (gyventojų pajamų mokesčio) sumokėjimo, ko pagrindu teismas priėjo išvados, jog Marcinkevičių viešai išreikštos nuomonės turėjo faktinį pagrindą“, – pažymėjo G. ir M.Marcinkevičių atstovai.
