„Mes esame gavę paklausimą dėl medžiagos, kuri buvo pateikta NSGK. STT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir kriminalinės žvalgybos subjektas, ir mums labai svarbu tikslas, kur mūsų informacija bus naudojama. Ir mano šiandien buvo tikslas čia sužinot komisijos tikslus, kad mes galėtumėm sužinot, ar informaciją, kuri buvo teikta vienam komitetui, pateikti šitam (tyrimui – BNS)“, – po apsilankymo komisijos posėdyje žurnalistams sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus.
Jis taip pat sakė, kad vienas iš klausimų, aptartų su komisija, buvo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas opozicijos prašymu imtis aiškintis, ar komisijos sudarymas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Buvo diskusija su komisija, kad KT priėmė nagrinėti prašymą, būtent klausimą dėl komisijos tikslų, ko gero, būtų geriau palaukti KT sprendimo, kad būtų aiškiai įvardintas tas tikslas, o tada mes labai aiškiai žinotumėm, ar turim pagrindą teikti informaciją, ar ne“, – pažymėjo STT vadovas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis teigė, kad atsakymus naują galimos politinės korupcijos tyrimą atliekančiai Seimo laikinajai komisijai departamentas pateiks sulaukęs raštiškų klausimų.
„Klausimai (komisijai – BNS) yra suformuluoti Seimo nutarime, ten yra įvardinti klausimai, tiesiog diskutavome, kokia apimtimi ir ko prašys. Aš noriu priminti, kad pagal įstatymą visi klausimai turi būti užduoti raštu ir atsakymai turi būti duoti raštu“, – trečiadienį išėjęs iš komisijos posėdžio žurnalistams sakė D. Jauniškis.
Klausiamas, ar VSD privalo pateikti visą politikų prašomą medžiagą, D. Jauniškis pabrėžė, kad „visada valstybėje yra principas „būtina žinoti“. Atsakydamas į klausimą, ar pateiks ankstesnį politinės korupcijos tyrimą atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto gautą medžiagą, tvirtino, jog į šį klausimą atsakys politikai.
„Palikime politikams kalbėti, aš nelabai norėčiau komentuoti, tai yra uždaras posėdis, tegu jie (Seimo nariai – BNS) sprendžia, ką pasakyti“, – į klausimą, ar komisijai bus pateikta medžiaga ta apimtimi, kurią gavo NSGK, atsakė D. Jauniškis.
Seimas rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui,parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams,valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Bus tiriamas 2008–2016 metų laikotarpis. Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.
Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad tyrimą reikia tęsti.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
