Paprastai derybos dėl MMA vyksta Trišalėje taryboje tarp socialinių partnerių – profesinių sąjungų, darbdavių atstovų ir Vyriausybės, o vėliau klausimo svarstymas persikelia į Vyriausybę.
Kiek MMA galėtų siekti kitąmet, ketinama aptarti artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje rugsėjo 23 dieną.
Siūlys didinti 31 euru
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjos ryšiams su visuomene Eglės Samoškaitės teigimu, Trišalė taryba yra sutarusi minimalios mėnesinės algos dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.
„Siekiant atsieti minimalios mėnesinės algos nustatymą nuo politinio ciklo, 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų“, – sakė ji.
Pasak E.Samoškaitės, MMA turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.
„Remiantis Lietuvos banko skaičiavimais ir atsižvelgiant į naujausią ekonominės raidos scenarijų Lietuvai, kitąmet minimali alga Lietuvoje turėtų siekti 638 eurus „ant popieriaus“. Šiuo metu minimali alga sudaro 607 eurus „ant popieriaus“, – nurodė L.Kukuraičio patarėja.
Remiantis Lietuvos banko skaičiavimais ir atsižvelgiant į naujausią ekonominės raidos scenarijų Lietuvai, kitąmet minimali alga Lietuvoje turėtų siekti 638 eurus „ant popieriaus“.
R.Karbauskis: pinigų užteks
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad kol kas klausimas dėl MMA didinimo valdančiosios koalicijos taryboje svarstytas nebuvo.
Tačiau, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, „minimumo“ didinimas bus svarstomas.
„Nes situacija yra daug geresnė, nei ją įmanoma buvo įsivaizduoti dar prieš pusę metų. Tiesiog ji yra puiki. Mes, pasirodo, sugebėjome vis dėlto per tuos kelerius metus padaryti taip, kad ta krizė, kuri kilo visame pasaulyje, mus apeina. Tokia prognozė yra ekonomistų, aš tikiuosi, kad taip ir bus, kad vis dėlto netgi šiais metais nebus ekonomikos smukimo“, – kalbėjo jis.
Situacija yra daug geresnė, nei ją įmanoma buvo įsivaizduoti dar prieš pusę metų. Tiesiog ji yra puiki.
MMA didinimas pareikalautų papildomų lėšų ir iš valstybės biudžeto. Nors ekonomika gali smukti, Vyriausybė jau skelbė, kad indeksuojamos senatvės pensijos vis tiek bus didinamos.
R.Karbauskis įsitikinęs, kad pinigų užteks.
„Šiuo momentu, kiek aš girdėjau skaičius, yra 30 mln. eurų mažiau surinkta, negu turėjo būti surinkta. Bet tas jau aišku bus, kad bus vykdomas šių metų planas. Vadinasi, su „Sodra“ viskas yra puikiai. Be abejonės, šnekant apie bet kokį sprendimą, reikia analizės, skaičių“, – teigė jis.
„Sodrai“ reikia daugiau pinigų
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas mano, kad klausimą dėl MMA reikia atidėti laikotarpiui po rinkimų, kai bus daugiau aiškumo.
Jis nurodė, kad kitą savaitę Trišalėje taryboje bus siūloma nesvarstyti šio klausimo.
„Vienareikšmiškai siūlysime nesvarstyti“, – pabrėžė darbdavių atstovas.
D.Arlauskas aiškino, kad iki šiol nežinome, kas stimuliuoja ekonomiką. Jis minėjo, kad dabartiniai eksporto rodikliai netenkina, stebimas importo sumažėjimas.
Anot D.Arlausko, ekonomiką kelia vidinis vartojimas, o kada jis pasieks lubas, niekas atsakyti negali.
Taip pat jis akcentavo, kad yra visiškas neaiškumas dėl COVID-19, kaip viskas bus toliau. Be to, esą reikia įvertinti tai, kad šalyje darbo neturi per 235 tūkstančių žmonių.
„Aš galvočiau, kad ministerija, žinoma, yra pasidavusi rinkimų periodui. Tai čia suprantama. Tai, ką jie mano, tai jie tegul sau mano. O aš manau, kad mes turime labai atsakingai elgtis ir čia nėra ko skubėti. Susirinks naujas Seimas, žmonės kitaip žiūrės į visus tuos procesus ir, aš manau, kad tada ramiai bus galima susėsti ir galvoti, ką čia darome. Kai aiškumas bus didesnis“, – pažymėjo D.Arlauskas.
Tai, ką jie mano, tai jie tegul sau mano. O aš manau, kad mes turime labai atsakingai elgtis ir čia nėra ko skubėti.
Jis aiškino, kad atlyginimai didėja pirmiausia viešajame sektoriuje. LDK prezidentas teigė, kad COVID-19 pandemijos metu buvo padidintos algos, tam pritraukti europiniai pinigai.
„O privačiame sektoriuje, jeigu padidėjo, tai labai nedaug. Bet vėlgi didele dalimi lėmė tai, kad buvo įpumpuota labai daug pinigų – aš pavadinsiu juos malūnsparniniais pinigais. Tai mes turime tą dalyką suprasti. Bet svarbiausias dalykas – santykis tarp padidėjimo viešajame sektoriuje ir privačiame sektoriuje yra privataus nenaudai“, – teigė D.Arlauskas.
Bet svarbiausias dalykas – santykis tarp padidėjimo viešajame sektoriuje ir privačiame sektoriuje yra privataus nenaudai.
Jo nuomone, pirmiausia reikia kalbėti ne apie „minimumo“ didinimą.
LDK prezidentas tikino, kad verslai pakankamai gerai supranta, jog pagrindinis jų sėkmės variklis yra žmogiškieji ištekliai. Tiems žmonėms, kurie kuria vertę, esą mokami gerokai didesni nei vidutinis atlyginimai.
Anot D.Arlausko, kaip bebūtų paradoksalu, nors darbo šalyje neturi keli šimtai tūkstančių žmonių, verslas neranda sargų, pagalbinių darbuotojų, valytojų, kambarinių ir panašiai.
Jo nuomone, kad bedarbiai dabar neina dirbti, nes jiems neapsimoka.
„Ar jiems apsimokės dirbti, kai padidins MMA? Juk verslininkai ką darys, jie neįdarbins visai dienai. Jie įdarbins ten pusei dienos. Padidins MMA, dar sutrumpinsime laikotarpį. (...) Žinote, kur reikalas? Kad „Sodra“ gautų daugiau pinigų. Kadangi tu turi mokėti nuo MMA „Sodrai“: nesvarbu, kiek žmogus – pusę dienos dirba ar dvi valandas. Čia yra biudžeto klausimai ir jie žiūri daugiausia per visą šitą prizmę“, – mano D.Arlauskas.
Žinote, kur reikalas? Kad „Sodra“ gautų daugiau pinigų.
Visada griebiasi už širdies
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad terminas, kada turėtų būti apsispręsta dėl „minimumo“ kitais metais, yra aiškiai nurodytas Darbo kodekse.
„Tai yra birželio 15 diena, kada turėtų būti apsispręsta dėl MMA dydžio. O tai reiškia, kad Trišalė taryba jau iki to termino turėtų premjerui pateikti savo poziciją. Deja, koronavirusas mums šiek tiek sutrukdė planus ir nukėlėme šitą klausimą vėlesniam laikui. Bet aš nematau jokių priežasčių jo nesvarstyti ir iš tikrųjų išreikšti savo nuomonę. Jeigu darbdaviai nepasirengę, negali jos išreikšti, tai jie tegul taip tiesiai ir pasako. Tuo metu mes, kaip profesinės sąjungos, esame pasirengę svarstyti ir turime aiškią poziciją bei argumentaciją savo nuomonei pagrįsti“, – sakė ji.
I.Ruginienės teigimu, tai, kokia MMA galėtų būti kitais metais, profsąjungos trečius metus skaičiuoja pagal Trišalėje taryboje sutartą formulę.
Pasak jos, šiemet Trišalėje taryboje darbdaviai ir Vyriausybė paprašė sulaukti rugsėjį pristatomo ekonominės raidos scenarijaus bei duomenų apie vidutinį darbo užmokestį šalyje antrąjį šių metų ketvirtį.
„Mes to sulaukėme. Įsidėjome tuos skaičius į formulę ir mes gauname, kad nuo kitų metų minimalus darbo užmokestis turi būti 663 eurai“, – nurodė LPSK pirmininkė.
Įsidėjome tuos skaičius į formulę ir mes gauname, kad nuo kitų metų minimalus darbo užmokestis turi būti 663 eurai.
Darbdavių atstovo pozicija dėl „minimumo“ I.Ruginienės nenustebino.
Ji prisiminė, kad pernai, kai nebuvo koronaviruso, ekonomika išgyveno vieną didžiausių pakilimo etapų, gyvenome pakankamai gerai, be jokių stresų, iš darbdavių atstovų lūpų skambėjo lygiai tokia pati retorika kaip dabar.
„Taip pat buvo griebiamasi už širdies, kad tuoj pat verslai sužlugs, bankrutuos, kad jokiu būdu negalima nė euru padidinti MMA, kad vėl tos profsąjungos kažko prašo. Metai iš metų retorika nesikeičia. Ir šiandien tiesiog nereikia politikuoti, nereikia interpretuoti. Mes su savo ekonomikos specialistais žiūrime, kas vyksta ekonomikoje Lietuvoje, ką tiek šalies ekonomistai, tiek Lietuvos bankas, tiek Vyriausybė kalba apie dabar susiklosčiusią padėtį. Ir visi vienu balsu sako, kad kreivės kyla aukštyn, kad tokios recesijos, kuri buvo planuojama karantino pradžioje, mes neišvydome. Padėtis iš tiesų netgi sparčiai gerėja, daugelis verslų taip stipriai nenukentėjo, kaip buvo planuota, ir kitais metais mes dar didesnį pakilimą planuojame“, – komentavo I.Ruginienė.
Taip pat buvo griebiamasi už širdies, kad tuoj pat verslai sužlugs, bankrutuos, kad jokiu būdu negalima nė euru padidinti MMA, kad vėl tos profsąjungos kažko prašo.
