Lietuvos medikų sąjūdis kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą (VLK), Vyriausybę bei Seimo Sveikatos reikalų komitetą, prašydami pateikti duomenis apie galimai privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) padarytą žalą, išrašant kompensuojamąjį vaistą ranolaziną.
Kaip BNS sakė sąjūdžio tarybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, dėl ydingos sistemos, kai minimas vaistas esą buvo tai kompensuojamas, tai nebe, atpirkimo ožiais tapo medikai.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, teritorinių ligonių kasų raštus dėl kardiologinio vaisto galimai neteisėto receptų išrašymo naujiems pacientams gydyti gavo daugiau nei 200 gydymo įstaigų. Ar jas bausti, bus sprendžiama po gautų paaiškinimų.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, medikų bendruomenei sukeltas perteklinis nerimas, o situacijos mastas galėjo atskleisti sisteminę problemą.
Sveikatos apsaugos ministras žada aiškintis susidariusią situaciją ir atsiprašo medikų.
„Kur įvyko klaida, išsiaiškinsiu. Atsakymų laukia ir medikai. Telieka prieš juos pasibarstyti galvą pelenais ir atsiprašyti, kad rūpindamiesi pacientais, turėjo pasijusti it sukčiai“, – feisbuke antradienį rašė Arūnas Dulkys.
„Apskritai, visa šita istorija yra geras priminimas mums visiems, kad, jei žiūrėsi tik į savo nosį, tai būtinai užkliūsi kojomis už akmens arba kelmo“, – pridūrė jis.
Kompensavimas kito kelis kartus
A.Gerliakienės teigimu, medikai suklysti galėjo dėl dažno vaisto kompensavimo keitimo. Jos duomenimis, kardiologinis vaistas ronazolinas nuo 2020 metų liepos 1 iki rugsėjo pabaigos buvo nekompensuojamas, tuomet nuo spalio 1-osios du mėnesius kompensuojamas.
Atėjus gruodžio 1-ajai jis vėl tapo nekompensuojamas iki pat kitų metų, tai yra, 2021 m. kovo 31-osios. Nuo pernai balandžio 1-osios iki šių metų birželio 30-sosios vaistas buvo vėl įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą, teigė pirmininkė.
„Pagal indikacijas kardiologų skiriamas vaistas ypatingai tiko COVID laikotarpiu, kai buvo širdies raumens pažeidimai. Vaistas padėdavo pacientams atsistatyti, tačiau Ligonių kasų tvarka keičiant vaisto kompensavimą sukūrė precedentą tokį, kad kai kurie gydytojai paskirdavo nekompensuojamu laikotarpio metu vaistą, nes turėjo būti tęstinumas gydymui, – BNS sakė A.Gerliakienė. – Ligonių kasos nusprendė, kad buvo įvykdytas pažeidimas. Kai kuriems gydytojams įvardintos baudos sumos iki 4 tūkst. eurų“.
„Gydytojai paverčiami atpirkimo ožiais“
A.Gerliakienės teigimu, ranolazinas yra brangus vaistas, tačiau jei jis veiksmingas, gydytojas turi jį paskirti. Internetinėse vaistinėse šių vaistų pakuotės kaina nurodyta 63 eurai.
Anot jos, nepriimtina, kad gydytojai šioje situacijoje paverčiami atpirkimo ožiais ir vietoj to, kad užsiimtų gydymu, verčiami sekti Ligonių kasų darbą.
„Gydytojas turi užsiimti klinikiniu gydymu, neturi stebėti Ligonių kasų darbo, neturi atsakyti už tai, kiek skiriama, kiek neskiriama finansavimo, tai jo neturi dominti, bet gydytojas paverstas atpirkimo ožiu. (...) Visa atsakomybė perkeliama ant medikų pečių“, – teigė A.Gerliakienė.
Pirmininkės teigimu, „tokia tvarka manipuliatyvi, generuoja klaidas“. Anot jos, kai kurie medikai reaguodami į susidariusią situaciją konsultuojasi su teisininkais.
VLK laukia paaiškinimų
Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėjos Irmos Medžiaušaitės teigimu, teritorinių ligonių kasų raštus dėl kardiologinio vaisto galimai neteisėto receptų išrašymo naujiems pacientams gydyti gavo daugiau nei 200 gydymo įstaigų.
šiuo metu laukiama įstaigų paaiškinimų, o paaiškėjus, jog teisės aktai galėjo būti suprantami dviprasmiškai, sprendimas bus priimamas gydymo įstaigos naudai.
„Atitinkamos žalos sumos dydis bus nustatytas tik gavus įstaigos paaiškinimus ir užbaigus stebėsenos procedūrą. Preliminari vidutinė lėšų suma įstaigai sudaro apie 1500 eurų, ir priklauso nuo galimai neteisėtai išrašytų receptų skaičiaus toje įstaigoje“, – teigė I.Medžiaušaitė.
VLK teigimu, kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir jo pakeitimai tvirtinami sveikatos apsaugos ministro įsakymu, šis teisės aktas skelbiamas viešai.
Papildomai teritorinės ligonių kasos informuoja sutartinius partnerius, jei atsiranda reikšmingų reglamentavimo pasikeitimų. Pavyzdžiui, jei vaistas išbraukiamas iš kompensuojamųjų vaistų kainyno ir nebus galima išrašyti šio vaisto kompensuojamųjų receptų.
Teigia įstaigas informavusi
Šių metų birželio 17 d. įstaigos, pasak VLK, buvo papildomai informuotos apie numatomus pokyčius, kad nuo liepos 1-osios vaistas nebebus kompensuojamas.
Anot VLK, pernai gegužės mėnesį teritorinėms ligonių kasoms buvo pavesta įvertinti, ar gydytojai tinkamai laikosi kompensuojamųjų vaistų, kuriuos galima išrašyti tik gydymui tęsti, skyrimo sąlygų.
Pasak jų atstovės, kompensuojamųjų vaistų stebėsenos procedūrai buvo pasirinktas laikotarpis nuo pernai liepos, o jo metu jokių kompensavimo sąlygų pasikeitimų.
„Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad kompensuojamieji vaistai skiriami tik pagal kompensuojamųjų vaistų sąraše nurodytas kompensuojamojo vaisto skyrimo sąlygas, nepaisant kovidinio laikotarpio“, – teigė patarėja.
SAM: sukeltas perteklinis nerimas
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas BNS teigė, jog matant tokio masto galimų pažeidimų skaičių, susijusį su vienu vaistu, vertinama, kad buvo padaryta klaida.
„Matant tokio masto galimų pažeidimų skaičių, susijusį su vienu vaistu, vertiname, kad buvo padaryta klaida skubant kreiptis į gydymo įstaigas su finansiniais reikalavimais, pradžioje neieškant sisteminių problemos priežasčių. Taip sukeliant perteklinį nerimą medikų bendruomenėje“, – teigė viceministras.
Pasak jo, ministerija išnagrinės ir išsiaiškins, ar įstaigoms teikiama informacija yra pagrįsta objektyviais duomenimis.
Savo ruožtu gydymo įstaigoms jis rekomenduoja detaliai įsivertinti visus atvejus, susijusius su šiuo tikrinimu.
„Turime užtikrinti, kad informacija apie vaistų kompensavimo tvarkos pakeitimus laiku pasiektų gydymo įstaigas ir pačius gydytojus, o kompensuojamųjų vaistų išrašymo procesas būtų kuo labiau automatizuotas siekiant sumažinti klaidos tikimybę“, – teigė viceministras.
Planuoja paprastinti sistemą
Valstybinės ligonių kasos teigia, jog e. sveikatos funkcionalumas turėtų būti maksimaliai pritaikytas gydytojui ir leisti išrašyti receptus tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus arba pateiktų aktualius perspėjimus gydytojui, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį išrašant receptą.
„Tokie receptai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, neturėtų būti pateikiami apmokėti teritorinėms ligonių kasoms“, – sakė I.Medžiaušaitė.
Pasak viceministro, išrašant el. receptus e. Sveikatos sistemoje yra įdiegtas kas pusmetį atnaujinamo kompensuojamųjų vaistų kainyno klasifikatorius, kuris padeda gydytojams susiorientuoti, kokie vaistai yra kompensuojami.
„Tačiau pasitaiko atvejų, kai pačių gydymo įstaigų naudojamos lokalios informacinės sistemos neatnaujina kainyno ir susidaro prielaidos padaryti klaidas išrašant kompensuojamuosius vaistus“, – sakė jis.
A.Pečkausko teigimu, ministerija kartu su Registrų centru vykdo projektą, kuriuo siekiama palengvinti vaistų išrašymo procesą. Gydytojui nereikės ieškoti konkretaus vaisto skyrimo sąlygų – jos automatiškai pasirodys ekrane. Tikimasi, kad taip bus gerokai sumažinta klaidų tikimybė.
Vis dėlto VLK atstovė atkreipė dėmesį, kad negalima automatizuoti visų kompensuojamojo vaisto recepto išrašymo atvejų, ypač, kai vaistas skiriamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklės rodiklius.
