Kad paskelbtų savo nuomonę, socialdemokratai A.Butkevičius ir Algirdas Sysas ketvirtadienį sušaukė spaudos konferenciją.
„Tegul prokurorai išaiškina, ar buvo tokių faktų, ar ministerijoje, ar pašte buvo žmonių, kurie norėjo paštą privatizuoti už 1 litą“, – kalbėjo A.Butkevičius. Tiesa, konkrečių datų kol kas nenurodyta – esą partija savo teisininkų netrukus prašys parengti dokumentus.
E.Masiulis šią savaitę taip pat surengė spaudos konferenciją, dedikuotą Lietuvos pašto problemoms. Pasak ministro, pastaruosius kelerius metus įmonė buvo valdoma labai neūkiškai, todėl dabar atsidūrusi sudėtingoje finansinėje situacijoje. Esą valstybei priklausanti bendrovė net ekonominio pakilimo laikotarpiu dirbo nuostolingai. Dabartinė ministerijos vadovybė įtaria, jog taip buvo siekiama sužlugdyti įmonę ir vėliau ją parduoti už 1 Lt. E.Masiulio duomenimis, 2008 metais Lietuvos paštas patyrė 28,5 mln. Lt nuostolių. Prognozuojama, kad pernai metų nuostoliai gali siekti dar daugiau – apie 36 mln. Lt.
2009-ųjų nuostolių įvardijimas ypač papiktino socialdemokratus. Jie priminė, jog visus tuos metus ministras buvo jau E.Masiulis, o ne A.Butkevičius. „Atėjo laikas ne gyventi praeitimi, nes praeitimi ateities nesukursi", – spaudos konferencijoje sakė socialdemokratų lyderis.
Kaip gelbėti nuostolingą įmonę?
Anot įmonės generalinio direktoriaus Andriaus Urbono, įvertinus kelerių metų įmonės veiklą rasta atvejų, kai bendrovės turtas buvo parduodamas arba nuomojamas neskaidriai, dažnai už mažesnę nei rinkos kainą ir visiškai nepalankiomis bendrovei sąlygomis. Skelbiama, kad šiuo metu renkami dokumentai ir Susisiekimo ministerija kreipsis į teisėsaugos institucijas prašydama ištirti, ar administruojant Lietuvos paštą nebuvo pažeistas viešasis interesas.
Dabartinė ministerijos vadovybė įtaria, jog buvo siekiama sužlugdyti įmonę ir vėliau parduoti ją už 1 Lt.E.Masiulis A.Urbonui pavedė per savaitę pateikti skubių veiksmų planą, kaip taisyti įmonės padėtį. Jau kalbama apie veiklos optimizavimą – esą bus mažinamas darbuotojų etatų skaičius.
Susisiekimo ministerijos vadovybė užtikrino, kad atleidžiant darbuotojus, paštininkai nenukentės, esą bus taupoma administracijos sąskaita. Pasak A.Syso, šie neišvengiamai vis tiek nukentės, mat optimizuojant veiklą ir mažinant funkcijas bendrovėje mažės užsakymų, todėl mažės paštininkų atlygis.
Socialdemokratai aiškino, kad kai kurios Lietuvos pašto paslaugos yra socialinės, t. y. spaudos leidinių pristatymas į atokias vietoves, mažesniuose miesteliuose veikiantys pašto skyriai, kurie neteikai daug paslaugų ir todėl dirba nuostolingai, ir kitos. Todėl valstybė privalo šias paslaugas dotuoti ir pervesti pinigus laiku, mat valstybės atsiskaitymo vėlavimas taip pat didina Lietuvos pašto nuostolius.
Lietuvos pašte dirba apie 8,5 tūkst. žmonių, visos bendrovės akcijos priklauso valstybei.
