„Mes, žemiau pasirašę, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai, reikšdami susirūpinimą dėl nepakankamo Lietuvos piliečių informavimo apie 2019 metų gegužės 12 d. referendumą „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“, atkreipiame visuomenės dėmesį į tai, kokios ilgalaikės pasekmės Lietuvos valstybei ir jos piliečiams galėtų kilti, jeigu referendumu būtų pritarta siūlomai Konstitucijos 12 straipsnio pataisai“, – rašoma antradienį išplatintame pareiškime.
Antradienį išplatintą pareiškimą pasirašė 27 Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai: Albertas Šimėnas, Saulius Pečeliūnas, Jonas Šimėnas, Benediktas Rupeika, Virgilijus Čepaitis, Bronislovas Genzelis, Egidijus Bičkauskas, Aloyzas Sakalas, Egidijus Klumbys, Audrius Rudys, Jonas Prapiestis, Bronislovas Kuzmickas, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Petras Giniotas, Birutė Valionytė, Irena Andrukaitienė, Rimvydas Raimondas Survila, Aleksandras Ambrazevičius, Algimantas Norvilas, Miglutė Gerdaitytė, Vytautas Kolesnikovas, Vladas Terleckas, Povilas Varanauskas, Kęstutis Rimkus, Eugenijus Petrovas.
Tekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, ateityje daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems politiniams procesams galėtų žmonės, nuo gimimo nebegyvenantys Lietuvoje, kuriems tiesioginės įtakos tai neturėtų.
„Ilgą laiką negyvendami Lietuvoje, neturėdami su ja faktinių ryšių, jie turės teisę rinkti Seimą, Respublikos Prezidentą, dalyvauti referendumuose. Taigi, jie turės teisę rinkti valdžią mums, Lietuvoje gyvenantiems, kurios sprendimai darys įtaką čia gyvenantiems asmenims. Diskusija, ar keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, kartu neturėtų būti keičiamas Konstitucijos 34 straipsnis, numatant, kad rinkimų teisę turi tik tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, nevyko, jos iki šiol vengiama“, – rašoma pareiškime.
Taip pat tekste teigiama, kad kyla neaiškumų, kaip bus įgyvendinamas 56-asis Konstitucijos straipsnis, pagal kurį, Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris turi ir kitos valstybės pilietybę ir tai gali lemti tolimesnes Konstitucijos pataisas.
Pastebima ir tai, kad nenumatyta, kaip referendumui įvykus ir daugumai nubalsavus teigiamai būtų vykdoma privalomoji karo tarnyba bei kokią įtaką tai turėtų ginčams dėl turto.
„Dvigubą pilietybę turintiems emigravusiems asmenims, įgijusiems Konstitucijoje apibrėžtas teises, skirtingai negu Lietuvoje gyvenantiems piliečiams, Konstitucijoje nustatytų piliečio pareigų vykdymas nebūtų privalomas. Manome, kad tai iššauktų Lietuvos bendruomenės supriešinimą“, – rašoma signatarų pareiškime.
Iš viso Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo aktą 1990 m. kovo 11 dieną pasirašė 124 signatarai. Pareiškimą dėl referendumo pasirašė penktadalis signatarų. Kai kurie signatarai išreiškė palaikymą vykstančiam referendumui dėl pilietybės išsaugojimo.
Antai savo feisbuko paskyroje signatarė Rasa Juknevičienė pasidalino "TS-LKD referendumų instrukcija", kurioje rodoma referendume už pilietybės išsaugojimą balsuoti už.
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks gegužės 12 dieną, kartu su Lietuvos Respublikos prezidento rinkimais bei referendumu dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jau prasidėjo išankstinis balsavimas.
