Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė kultūros ministras Simonas Kairys.
Jis teigė situaciją aptaręs su pačiu A.Valotka ir pripažino manantis, kad šio vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, ir tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.
„Noriu pabrėžti, kad komisijos svarstymas apsiribojo direktoriaus pasisakymais, jo mintimis, ji niekaip nevertino Kalbos įstatymo, jo vykdymo, įvairių interpretacijų, ji vertino valstybės pareigūno, pono Valotkos elgesį“, – antradienį žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, pastabos skyrimą lėmė kalbos inspektoriaus teiginiai apie dvikalbius užrašus Vilniaus rajone, ankstesni jo pareiškimai, kad nuo 2024-ųjų kovo inspekcija žada pradėti tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą, bei pateikti paaiškinimai dėl to, atsižvelgta ir į įvykusį susitikimą su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje.
„Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę, – pasakojo S.Kairys. – Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti. Akivaizdu, kad tos situacijos pasitikėjimo tarp manęs, kaip ministro, ir pavaldžios institucijos vadovo tikrai nedidina, bet visiškai nekreipiau dėmesį į jokį emocinį foną“.
S.Kairys pabrėžė, kad priimdamas sprendimus privalo vadovautis teisės aktais ir formaliais dalykais, o ne emocijomis, savo subjektyviu vertinimu.
Pasak kultūros ministro, pastaba reiškia, kad ateityje Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko veikla negalės būti vertinama labai gerai, negalės būti skiriami paskatinimai.
S.Kairys kritikavo, kad Lietuvių kalbos inspekcija kartais neteisingai taiko Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą. Anot jo, stilizuoti, meniniai užrašai negali būti prilyginami ir vertinami taip pat kaip oficialūs ženklai.
„Konstitucija lygiai taip pat kalba apie tautinių bendrijų teisę į savo religiją, kultūrą ir įvairiausius dalykus, ką mes, kaip valstybė, turime užtikrinti ir leisti puoselėti. Kai kalbame apie stilizuotus dalykus, neoficialias gatvių pavadinimų lenteles, gyvenviečių ribas žyminčius ženklus, kalbame apie tam tikrą kultūros išraišką. Mano manymu, ne taip ir ne ten taikome įstatymą“, – teigė ministras.
Dabar galiojančiajame įstatyme nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.
Liepos viduryje kultūros ministras sudarė komisiją įvertinti A. Valotkos pasisakymams, mat šis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone esančius kelis dvikalbius viešuosius užrašus teigė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja – lenkų – kalba.
„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.
Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą. Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.
Lenkijos ambasadorius šiuos inspekcijos vadovo žodžius pavadino neatsakingais lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.
Seimo narys Česlavas Olševskis dėl tokios diskusijos metu pasirinktos ir A.Valotkos išsakytos formuluotės kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši nurodė, kad minėti palyginimai nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę ir tyrimą pradėti atsisakė.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra praginęs A.Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas.
Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Inspekcija šį sprendimą skundžia teismui.
