Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža sako, kad skelbti ekstremalią situaciją dėl vienos ar kelių patvinusių gatvių negalima.
Viršijo nustatytą normą
Hidrometeorologinės tarnybos stoties stebėtoja Gražina Dabrišiūtė aiškino, kad lietingiausi mėnesiai buvo liepa, rugpjūtis ir rugsėjis. Jos nuomonė, net pavasarį nebuvo taip blogai, kaip dabar nuo kone be perstojo lyjančio lietaus – per parą iškritusių kritulių kiekis net 3 kartus viršijo dekados normą.
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ lietaus nuotekų tinklų priežiūros skyriaus darbų vykdytojas Gintaras Šilinskas aiškino, kad sulaukė panevėžiečių skambučių dėl patvinusių gatvių, užlietų rūsių.
Pasak stebėtojos, naktį iki pirmadienio 9 valandos prilijo 33 mm, kai vidutinė dešimties dienų dekados norma – 19 mm.
„33 mm – tai liaudiškai kalbant, į kvadratinį metrą supilti 3,3 kibirus vandens. Pirmas ir antras metų ketvirčiai nebuvo tokie lietingi ir neviršijo nustatytos normos. Lietūs prasidėjo trečiajame ketvirtyje. Trečio ketvirčio mėnesiais – liepa, rugpjūtis, rugsėjis, nors dar nesibaigė – iškritę krituliai viršijo nustatytą leistiną normą kone tris kartus“, – kalbėjo G. Dabrišiūtė ir sakė, kad labiausiai dėl lietaus kenčia žemdirbiai, negalintys nuimti derliaus nuo patvinusių laukų.
Vanduo upėse kyla
Dėl gausių kritulių tvinsta upės. Nevėžyje vandens lygis jau pasiekė 272 cm. Ir tai yra beveik penkiskart daugiau nei vidutinė metinė norma.
Rekordinis vandens lygis Nevėžio upėje – 503 cm – buvo pasiektas 2010-aisiais per pavasario potvynį.
Tačiau, jei taip toliau lis, prognozės ne kokios: rugsėjo 21 dienai vandens lygis Nevėžio upėje gali pakilti iki 3,8 m, o stichinis lygis – 4,5 m.
Lėvens upėje vandens lygis ties Bernatoniais taip pat kyla ir pasiekė 0,83 m (minimalus 0,15 m), o Sanžilės – 0,58 m (minimalus 0,19 m).
Ekstremalios situacijos neskelbs
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius R.Pauža ramina ir sako, kad skelbti ekstremalios situacijos nėra būtinybės.
„Yra nustatyti kriterijai, kada reikia ir galima skelbti ekstremalią situaciją. Tikrinami faktai, ar reikia skelbti tokią situaciją. Nemanau, kad dėl patvinusių gatvių galima skelbti ekstremalią situaciją ir vargu ar tai galima vadinti ekstremalia situacija“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius ir teigė, kad ekstremalią situaciją paskelbti gali Savivaldybės patvirtinta komisija visapusiškai įvertinus situaciją.
Šeši kriterijai
Savivaldybės vyriausiasis specialistas Justas Laurinavičius naujienų portalui JP aiškino, kad norint skelbti ekstremalią situaciją būtina atsižvelgti į nustatytus kriterijus.
„Vyriausybės nustatyti šeši kriterijai, kuriais turime vadovautis. Norint skelbti ekstremalią situaciją dėl galimo potvynio, būtina, kad sutriktų per 300 gyventojų gyvenimas, kuriam atstatyti prireiktų 24 valandų, o atstatymui neužtektų Savivaldybės lėšų ir jas suteiktų šalies iždas. Be to, ekstremalią situaciją skelbia komisija, kuri atlieka tyrimą“, – sakė J.Laurinavičius.
Tvinsta gatvės, rūsiai
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ lietaus nuotekų tinklų priežiūros skyriaus darbų vykdytojas Gintaras Šilinskas aiškino, kad sulaukė panevėžiečių skambučių dėl patvinusių gatvių, užlietų rūsių.
„Daugiausiai skambina Rožyno gyvenamojo rajono gyventojai ir, žinoma, miesto centre gyvenantis panevėžiečiai. „Rožyne nėra lietaus nuotekų tinklo, o tik šalia gatvių iškasti grioviai su vandens pralaidomis. Tos pralaidos užsikimšusios ir vanduo neturi kur nutekėti. Miesto centre didžiausia problema – užsikimšę vandens surinkimo šuliniai. Kita bėda, kodėl tvinsta gatvės, upėje pakilęs vanduo, o vandens išleidimo vamzdžiai panirę po vandenių – nėra nutekėjimo. Belieka melstis, kad nustotų lyti ir laukti, kol vanduo nuslūgs“, – sakė G.Šilinskas.
