Zarasų ligoninę krečiant skandalui ir iš jos pasitraukus 12 gydytojų bei ligoninės vadovui Remigijui Lamanauskui, į situaciją sureagavo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Zarasuose sutriko kai kurių ligoninės skyrių, tarp jų ir reanimacijos skyriaus, veikla, o žmonės buvo vežami į gretimus miestus.
Ligoninės sąskaitoje – 4,2 tūkst. eurų
Po A.Dulkio vizito paviešinta, jog Zarasų ligoninės sąskaitoje likę tik keli tūkstančiai eurų, taip pat išėjusiems gydytojams ir vadovui išmokėtos didelės sumos – išeitinės išmokos ir už nepanaudotas atostogas.
Kaip 15min sakė laikinai Zarasų ligoninei vadovaujanti O.Podolskienė, dėl situacijos ligoninėje atliekamas auditas. Jo metu taip pat bus atsakyta ir į klausimus dėl išmokų. Nors jos, teigiama viešoje erdvėje, greičiausiai yra teisėtos ir pagal įstatymus priklausančios.
„Visi dokumentai iš ligoninės yra paimti. Žinau, kad bus teikiamos tarpinės (audito išvados) dėl veiklos, dėl finansų – informacija bus pateikiama etapais. Spaudoje šiuo metu yra pateikiama tik ta informacija, ko buvo klausiama ministro vizito metu“, – sakė O.Podolskienė.
Jos teigimu, iš darbo išėjus R.Lamanauskui ir jai perėmus vadovavimą, ligoninės sąskaitoje buvo apie 4,2 tūkst. eurų: „Šiuo metu lėšų yra daugiau, nes už suteiktas paslaugas pervedė ir iki mėnesio pabaigos dar daugiau perves ligonių kasos.“
Laikinoji ligoninės vadovė taip pat sulaukė kritikos dėl savo darbo užmokesčio. Jis, teigė O.Podolskienė, yra 3700 eurų „ant popieriaus“ už 0,75 etato: „Mažesnis nei buvusio direktoriaus.“
Medicinos klausimus rajone kuravusi O.Podolskienė ligoninei vadovauti ėmėsi dėl to, kad nebuvo kam.
Laikinoji ligoninės vadovė taip pat sulaukė kritikos dėl savo darbo užmokesčio.
„Mes negalėjome suprasti ir įvertinti, kada iš tikrųjų išeis direktorius, skelbti konkurso, nes planuojama reorganizacija, irgi negalėjome, todėl taip išėjo: kuravau šią sritį ir teko vadovauti įstaigai. Tikrai neplanavau to daryti.
Direktorius išėjo du kartus: kovo mėnesį iš karto po rinkimų, paskui grįžo, paskui vieną kartą parašė prašymą ir paprašė išeitinių, į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Toliau jis vėl prašymą parašė, jau tada išėjo“, – komentavo O.Podolskienė ir pridūrė, kad su buvusiu ligoninės vadovu bendrauti buvo sudėtinga.
Kalbasi su medikais
O.Podolskienė sako, kad vyksta pokalbiai su medikais dėl sugrįžimo į darbą. „Mes su medikais kalbėjome labai daug kartų ir telefonu, ir susitikimus organizavome. Žmonės labai jautriai reaguoja į bet kokią įtampą. Jeigu vyksta ginčai, konfliktai – tai visą laiką vienas laikosi savo pozicijos, o kitas – kitos.
Pasodinti visą kolektyvą – daugiau nei šimtą žmonių – ir pabandyti pasiekti, kad kiekvienas įsiklausytų, išgirstų ir galėtų užduoti klausimus, nepavyksta. Todėl kalbamės po vieną, po du, po tris – kas kaip sutinka susitikti.
Gydytojai, kurie – atvirai pasakysiu – garbaus amžiaus, jie ir nuovargį jaučia, taip pat ir psichologinį. Kai kurie išėjo į pensiją, nes jiems 78, 75 metai. Jau daug seniau ta rizika egzistavo, kad jie bet kada gali pasitraukti“, – kalbėjo O.Podolskienė.
Tad kur gydytojų nebetrūksta – paslaugos yra teikiamos.
Anot pašnekovės, šiuo metu Zarasų ligoninėje yra teikiama skubi pagalba, dienos stacionaro paslaugos: „Veikia dienos geriatrijos centras, kuris labai patinka pagyvenusiems žmonėms, veikia konsultacinė poliklinika, nors šiuo metu dar neturime neurologo ir kardiologo. Tad kur gydytojų nebetrūksta – paslaugos yra teikiamos.“
Teigia, jog ligoninė dirbo pelningai
Kone nevaldoma situacija Zarasų ligoninėje prasidėjo prieš kelias savaites, kai grupė medikų pranešė išeinantys iš darbo. Sprendimą jie priėmė po pokalbio su mere ir vicemere, kai, jų teigimu, nebuvo atsakyta į rūpimus klausimus.
Patys gydytojai teigia, kad nerado bendros kalbos su rajono vadove Nijole Guobiene, nebuvo įsiklausyta į jų argumentus dėl dviejų gydymo įstaigų reorganizavimo ir sveikatos centro kūrimo. Medikai teigė, kad apskirtai trūko dialogo su savivaldybe.
Vienas iš gydytojų yra pasakojęs apie tai, kad jaučiamas nestabilumas: tu nežinai, kaip pasikeis situacija įvykus naujiems rinkimams, o vietos politikų intrigos ir tarpusavio kovos vargina.
Panašiai kalbėjo ir buvęs ligoninės vadovas Remigijus Lamanauskas. „Medikai juk protingi, išsilavinę žmonės. Turime jaunų specialistų, čia įsikūrusių su šeimomis. Jie nežino, kas bus, kaip elgtis.
Sprendimą kurti naują centrą sujungiant dvi įstaigas merė konstatavo kaip faktą. Įvyko (susitikimo metu) chaosas aukščiausio lygio, ji pasakė, kad jei nepatinka – jūs laisvi žmonės, kur norite, ten eikite. Žmonės atsistojo ir pradėjo rašyti prašymus atleisti iš darbo“, – yra pasakojęs R.Lamanauskas, pabrėžęs, kad komunikuoti su savivaldybe buvo sunku.
Medikai teigia, kad ligoninė dirbo pelningai, buvo išplėstos teikiamos paslaugos, minčių apie jų plėtrą turėta ir ateityje.
Politinis nemeilės trikampis
Vis tik situacijos Zarasų ligoninėje priežastys – ne tik planuojama reforma.
N.Guobienė priklauso Liberalų sąjūdžiui. Partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas 15min yra sakęs, kad R.Lamanauskas – buvęs Liberalų sąjūdžio narys, kuris iškeliavo į komitetą ir susipyko su liberalais.
„Dabar, traukdamasis iš ligoninės direktorių, nes ima tarybos nario mandatą, jis padaro įtaką ir daliai medikų, o už viso to stovi seni politiniai nesutarimai tarp liberalų ir R.Lamanausko.
Prisiminkime, kad ligoninės direktoriumi ilgą laiką dirbo Valdas Guobis, dabartinės merės vyras,
Prisiminkime, kad ligoninės direktoriumi ilgą laiką dirbo Valdas Guobis, dabartinės merės vyras, o jį iš direktorių atleido buvęs meras Nikojalus Gusevas. Taip atsilaisvino vieta R.Lamanauskui.
Tai – kelių briaunų nemeilės trikampis. Dabartinė merė į R.Lamanauską kreivai žiūri, o jis vis tik dalyvauja politikoje. Ir medikai tampa įkaitais“, – yra sakęs E.Gentvilas.
Politikas sako, jog apmaudu dėl to, kad šis nemeilės trikampis liečia ir Zarasų rajono gyventojus, negalinčius gauti medicinos paslaugų, ir medikus.
A.Dulkys: ar tai nėra signalas pradėti pertvarkas?
Liepos 20-ąją Zarasuose viešėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip prieš kelionę teigė ministras, konfliktas ligoninėje peržengė sveiko proto ribas.
Anot jo, Zarasų istorija gali atspindėti ne vienos savivaldybės, o sistemines problemas.
„Tai, kas vyksta Zarasuose, man atrodo, labai svarbu suprasti, ar tai yra kažkoks sisteminis signalas – kiek mes tokių savivaldybių daugiau turime? (...) ar jau čia nėra signalas pradėti diskusijas apie būsimus pertvarkymus ateityje. Galbūt savivaldai tai yra per sunki funkcija – savarankiška pirminė priežiūra ir didžioji dalis antrinės“, – LRT radijui sakė A.Dulkys.
Jo teigimu, sveikatos paslaugų teikimo perėmimas iš savivaldybių nėra nauja idėja: „Tai nėra mano idėja, tai – ore tvyrantis klausimas, kurio dažnai sulaukiu parlamente iš kai kurių politikų, kurie turi ilgesnę politinę patirtį“.