M.K.Paco gatvė vingiuoja šalia Šv.Petro ir Povilo bažnyčios bei Laterano kanauninkų vienuolyno. Daugiabučių joje – ne vienas, tačiau naujų statybos sukėlė didžiulį vietos bendruomenės gyventojų nepasitenkinimą.
Nukastas skardis, neliko medžių
M.K.Paco, Saulės, Vasaros ir Pavasario gatvių gyventojai susivienijo į bendriją „Kilnusis darbas“, kuri iki šiol bando įrodyti, kad kovą darbus pradėję statybininkai nukasė didelę dalį šlaito, iškirto medžius ir krūmus, o visa tai buvo vertinga ir saugotina. Pagalbos bendrija ieškojo ir Vilniaus savivaldybėje, ir Kultūros paveldo departamente (KPD), ir net pas patį kultūros ministrą Šarūną Birutį. Tačiau skundai iki šiol niekur nebuvo išgirsti, tad dabar vienintelė gyventojų viltis – teismas.
Ieškinyje Vilniaus miesto apylinkės teismui prašoma pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus šių metų vasario 12 d. statybos leidimus statyti pastatus M.K.Paco 9 ir 11 sklypuose bei įpareigoti atsakovus Vytą Zabilių ir Saulių Vagonį, kurie stato šiuos namus, savo bei Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis „pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y.: atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę“.
Į teismą kreiptasi balandžio 24 dieną, tačiau teismas net nepritaikė jokių laikinųjų apsaugos priemonių – statybos tebevyksta, kaip vykusios. Pati byla irgi dar nepajudėjo iš mirties taško.
Viskas suderinta?
Tai paskutinė instancija, kurios pagalbos tikisi vietos bendruomenė. Iki šiol jų skundo neišgirdo nei Vilniaus savivaldybė, nei KPD, nei Statybų inspekcija. KPD Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas užtikrino, kad visus leidimus projekto vystytojai turi – viskas buvo suderinta.
Net jeigu žiūrėtume atskirai į šlaitą, tai pastačius pamatą šlaitas aplink pastatą išliks toks, koks buvo. Tad pažeidimų tikrai nėra ir jų niekas nerado, – tvirtino V.Karčiauskas.
„Tikrai nepažeidžiama Antakalnio vertingųjų savybių. Medžiai toje vietoje nėra vertingoji savybė. Ne šlaitas yra saugomas, o reljefas. Reljefas, cituoju Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, yra žemės paviršiaus formų visuma, o ne vienas kalniukas. Net jeigu žiūrėtume atskirai į šlaitą, tai pastačius pamatą šlaitas aplink pastatą išliks toks, koks buvo. Tad pažeidimų tikrai nėra ir jų niekas nerado“, – tvirtino V.Karčiauskas.
Bet bendrijos atstovų nuomonės tokie paveldosaugininko teiginiai neveikia: jie aiškina, kad tai yra paveldo teritorija, kurioje suniokotas kalnas, iškirsti medžiai, o visos institucijos – KPD ir kitos, tvirtina, kad reljefas nebus pažeistas. „Bet tas reljefas jau pažeistas, tai kaip čia yra?“ – piktinasi bendrijos nariai.
Pažeidimai plika akimi matyti
Vytautas Grivickas, bendrijos „Kilnusis darbas“ vadovas, sako, kad leidimo nukasti šlaitus statytojai neturėjo, esą duotas leidimas tik šiek tiek pakasti ten, kur reikėtų statyti. Dabar pažeidimai esą plika akimi matyti, todėl stebina, kad to nemato kompetentingi specialistai.
„Jie ten nukasė iki 8-10 metrų šlaitų. Jie pradėjo statybas be archeologinių, geologinių tyrimų, gavo baudas ir vis tiek stato. KPD teigia, kad vizualinės žalos kultūros objektui nebus padaryta. Tai tikrai kontroversiškas reikalas“, – kalbėjo vadovas.
V.Grivickas įsitikinęs, kad statybų leidimai, kuriuos teismo prašoma panaikinti, buvo išduoti neteisėtai, nes toje teritorijoje turėtų būti statomi taškiniai – individualūs – namai. „Jeigu dar iš dviejų tokių namų vieną sudurtų, būtų dar nieko, o jie stato keturių butų sudurtus namus teritorijoje, kur to daryti negalima. Leidimai nėra visiškai teisėtai išduoti“, – teigė „Kilniojo darbo“ vadovas.
Baudas sumokėjo
KPD Vilniaus skyriaus vedėjas tikina, kad vienas pažeidimas išties buvęs – pradėta kasti neatlikus archeologinių tyrimų. „Už tai statytojai gavo baudą ir susimokėjo. Ne vystytojai, o statytojai, nes buvo rangos sutartis. Archeologas irgi įspėtas. Kas nusižengė – nubausti, bet žala nepadaryta jokia, vertingosios savybės nepažeistos“, – sakė V.Karčiauskas.
Panašios nuomonės laikosi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos. Jos atstovų teigimu, jau gautas ne vienas skundas dėl pradėtų statybos darbų M.K.Paco g. 9 ir 11, Vilniuje.
Jie ten nukasė iki 8-10 metrų šlaitų. Jie pradėjo statybas be archeologinių, geologinių tyrimų, gavo baudas ir vis tiek stato, – sakė V.Grivickas.
„Inspekcijos Vilniaus skyrius balandžio mėnesį atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad statytojas turi visus Statybos įstatyme nurodytus statybą leidžiančius dokumentus statyti vienbučius gyvenamuosius namus (žemės sklype M.K.Paco g. 9), statybos darbai vykdomi nepažeidžiant suderinto projekto sprendinių, todėl stabdyti statybos nerado pagrindo. Tačiau pastebėjus, kad statybininkai drastiškai nukasė dalį žemės šlaito, besiribojančio su kitu žemės sklypu, pareikalavo laikinai sutvirtinti šlaitus. Buvo parengtas laikino šlaitų sutvirtinimo projektas – suprojektuotos atraminės sienutės žemės sklypuose M. K. Paco g. 9 ir 11. Šios atraminės sienutės įrengtos“, – teigiama inspekcijos atsiųstame atsakyme 15min.lt dėl statybų šioje teritorijoje.
Į gyventojų skundą, kad iškirsti augę saugotini medžiai ir kiti želdiniai, dar balandžio 29-ąją atsakė ir Vilniaus regioninis aplinkos apsaugos departamentas: „Paco g. 9 ir 11 esantiems medžiams, želdiniams ar kitokioms saugomoms vertybėms aplinkosauginiai reikalavimai nėra taikomi“.
Įtaria suinteresuotą gyventoją
V.Karčiauskas, kurį šios Antakalnio dalies gyventojų bendrija net bandė versti iš jo užimamų pareigų KPD, šitoje istorijoje įžvelgia ir kai kurių bendrijos narių asmeninius interesus.
Jis teigia turįs dokumentą, kad VTPSI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko tyrimą dėl Danutės Puzirauskienės namo M.K.Paco g. 9 paprastojo remonto užbaigimo. Šis namas yra kiek aukščiau, nei pradėtos naujosios statybos. Ir kaip tik ant to šlaito, kurį kaltinami nukasę naujųjų pastatų statytojai.
„Cituoju inspekciją: pirmojo aukšto plotas padidėjo 9,52 kv.m, įrengtas naujas rūsys (34,9 kv.m), įrengtos pastogės patalpos – 55,55 kv.m. Viso namo plotas padidėjo daugiau nei 99 kv.m. Štai ir visuomenės atstovų veiksmai – tai buvo deklaruota, kaip paprastasis remontas“, – oficialų raštą citavo KPD Vilniaus skyriaus vedėjas, tvirtindamas, kad jo vadovaujama institucija jokių tokių leidimų nederino ir apie leidimus nieko nežino.
D.Puzirauskienė yra aktyvi bendrijos „Kilnusis darbas“ narė, bet komentuoti situacijos nenori.
Vienbučiai sublokuoti gyvenamieji namai šioje teritorijoje pradėti statyti šiemet kovą, darbų pabaiga numatyta 2016 m. rugpjūtį.
