Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius BNS sakė, jog kiekviena vyskupija atskirai sprendžia, kaip paraginti bendruomenę dalyvauti iškilmėse.
„Yra atkreiptas kunigų dėmesys, kad gražu dalyvauti su tikinčiaisiais beatifikacijos iškilmėse, ir kiekviena vyskupija nustatė būdą, kuriuo dėmesį atkreips ir paragins kunigus dalyvauti. Kai kurios vyskupijos įvardijo dekretus, priklausomai nuo vyskupijos atstumo iki Vilniaus, iškilmių vietos, ordinarai sprendė patys, kokiu būdu geriausia atkreipti kunigų dėmesį į dalyvavimo svarbą, drauge su tikinčiaisiais“, – sakė K.Smilgevičius.
Kaip BNS informavo Vilniaus arkivyskupijos kurijoje, paskelbtas dekretas, kad Vilniaus arkivyskupijoje sekmadienį rytinės mišios rengiamos ne vėliau kaip 9 val. ir po pietų ne anksčiau 17 val., kad tikintieji ir dvasininkai galėtų dalyvauti ceremonijoje, o dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalintieji dalyvauti – stebėti transliaciją.
Kauno arkivyskupijos kurijoje atskiro potvarkio nėra, kunigai parapijose patys sprendžia, kaip sekmadienį vyks mišios.
Šį sekmadienį sostinėje vyks arkivyskupo T.Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – iškilmės. Tokios iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Vadovauti T.Matulionio (1873–1962) beatifikacijos apeigoms popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelą Amatą (Andželą Amatą) SDB.
T.Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.
1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. Trylika metų padirbęs dvasininko darbą, T.Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.
Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-aisiais, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T.Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.
