Statusas problemos neišspręs
Kaip rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai, dėl susidariusios padėties posėdžiavusi Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija svarstė Aplinkos apsaugos departamento siūlymą skelbti ekstremalią situaciją. Prieita prie išvados, kad teisiškai šis statusas problemos neišspręstų, todėl tikslingiau būtų galvoti apie kreipimąsi į Aplinkos ministeriją ir prašymą imtis realių priemonių valstybiniu mastu.
„Sąvokos paskelbimas būtų tiesiog deklaracija, kuri neprisidėtų prie problemos sprendimo. Ekstremali situacija – staiga atsiradęs įvykis, kuris gali turėti reikšmingos įtakos gyventojų sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Šį įvykį, kuris tęsiasi daugiau kaip 20 metų, pavadinti staiga atsiradusiu būtų sudėtinga.
Komisija nusprendė nepritarti siūlymui skelbti ekstremalią situaciją, nes tą pripažino ir paties Aplinkos apsaugos departamento atstovai. Statuso paskelbimas niekaip nepadėtų išspręsti problemos iš esmės“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Būtini griežtesni veiksmai
2020 metų pabaigoje „LGT Infra“ užsakymu buvo atliktas užterštos teritorijos ir Nemuno krantinės detalus ekogeologinis tyrimas. Ataskaitos duomenų sulaukusi Lietuvos geologijos tarnyba priėmė išvadą, kad tarša baigtųsi tik likvidavus problemos židinius įmonės „Regio“ ir geležinkeliečiams priklausančiuose žemės sklypuose.
„Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos turi imtis priemonių, siekti, kad privačiame sklype savininkai pašalintų teršalus, kurie jau eilę metų sklinda į gretimas teritorijas ir patenka į upę. Taršos šaltiniai yra aiškūs ir jokios kitos institucijos negali savivaliauti bei versti privačius subjektus sustabdyti taršą ar ją pašalinti.
Kadangi iki šiol jokių priemonių nesiimta, Kauno savivaldybė priversta dešimtmečiais kovoti su teršiančios teritorijos padariniais. Susirašinėjimas tarp institucijų turi baigtis – atėjo laikas spręsti problemą iš esmės ir imtis realių veiksmų“, – teigė P.Keras.
Pasiekė gruntinius vandenis
Tam, kad būtų sustabdytas teršalų patekimas į upę, Kauno savivaldybė yra įrengusi specialias gaudykles. Jos daugelį metų prižiūrimos ir išvalomos cheminėmis medžiagomis. Be to, šuliniuose įrengti ir specialūs filtrai. Nuolat kovodamas su padariniais, miestas kasmet išleidžia nuo 5 iki 10 tūkstančių eurų.
Teritorija Juozapavičiaus pr. teršiama daugiau kaip 100 metų, kai nuo pat 1862 m. grunto duobėse buvo mirkomi pabėgiai. Nors tokia veikla nevykdoma nuo XX a. pabaigos, iki šiol ten tebesanti skalūnų alyva bei kiti naftos produktai prasiskverbė iki pat gruntinių vandenų.
„Suprasdama situacijos rimtumą, Kauno savivaldybė ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas dėl problemos sprendimo, tačiau iki šiol realių veiksmų taip ir nesulaukta“, – teigiama pranešime.
