Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 05 05

Dėl tiesioginių merų rinkimų modelio politikai kreipsis pagalbos į teisininkus

Seime išsiskyrus pozicijoms, kokie turėtų būti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai, politikai prašys konstitucinės teisės specialistų pagalbos.
Vilniečiai renka savo miesto merą
Vilniečiai renka savo miesto merą / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

„Paprašėme Seimo pirmininkės turėti pokalbių raundą su konstitucinės teisės ekspertais ir galutinai padėti atsakyti į įvairius klausimus dėl skirtingų modelių“, – trečiadienį po nuotolinio Seimo frakcijų seniūnų ir parlamento pirmininkės susitikimo BNS sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.

„Faktiškai yra pastrigimas. Manau, kad bandoma tempti laiką, kad paskui pasakytų, jog per vėlu priimti Konstitucijos pataisas“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis patvirtino, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen planuoja susitikti su penkiais buvusiais Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais ir pasiaiškinti teisines ribas nustatant merų įgaliojimus.

Seime parengti du Konstitucijos pataisų projektai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais, ir juose numatytos skirtingos merų galios. Konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija, o opozicija ir Laisvės partija norėtų išsaugoti dabartinį savivaldos modelį, kai meras tuo pačiu yra ir tarybos pirmininkas, ir turi teisę siūlyti administracijos vadovus.

A.Vyšniausko teigimu, socialdemokratų projektas, kurį iš esmės palaiko visa opozicija ir Laisvės partija, gali prieštarauti Konstitucijai. Mat pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, visi tarybos nariai privalo turėti lygias teises ir galimybes, todėl vienam jų – merui – suteikimas didesnių įgaliojimų neteisėtas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį patvirtino, kad partija sieks Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, kad būtų renkamas vykdomosios valdžios vadovas, o jo kadencijų skaičius ribotas.

Pasak seniūnų, svarstomas ir buvusio KT teisėjo Egidijaus Šileikio praėjusią savaitę pasiūlytas variantas, kad Konstitucijos tekste nebūtų įvardijami nei tiesiogiai renkami merai, nei savivaldybių tarybos, o būtų nurodytos renkamos „įstatymo nustatytos savivaldybės institucijos“. Taip būtų sudaromos prielaidos vėliau Seimui įstatymu įtvirtinti, kas ir kaip būtų renkamas.

„Galima tam tikra aptakesnė formuluotė, bet tas vadinamasis trečias kelias, mūsų nuomone, nėra teisingas. Nes siūloma iš Konstitucijos išbraukti savivaldybių tarybas, o tai gali prieštarauti Konstitucijai“, – BNS sakė A.Vyšniauskas.

„Esame linkę į kompromisus, tačiau norime tokio kompromiso, kuris būtų teisiškai tvarkingas. Labiausiai nenorime grįžti į 2014 metų situaciją, kai bus priimamas koks nors hibridinis variantas, kuris po to turės neigiamų implikacijų“, – tvirtino jis.

A.Syso nuomone, buvusio teisėjo pasiūlymas esąs blogas, nes grėstų nestabilumu.

„Manau, kad tai būtų blogai, nes įstatymą būtų galima kaitalioti prieš kiekvienus rinkimus. Manau, kad mero statusą reikėtų įteisinti Konstitucijoje“, – teigė socialdemokratas.

Konstitucinis Teismas balandžio 19 paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos