Savivaldybė spaus, bet sutarties nenorėtų nutraukti
„Šiandien išsikvietėme kompanijos vadovus ir atstovus pokalbiui rimtam ir kažkada po pietų jie turėtų atvykti. Tiek, kiek mūsų galioje, raginsime, spausime kuo greičiau spręsti tas problemas, atsiskaityti su darbuotojais, atnaujinti darbus ir toliau laikytis sutarties“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė BNS sakė, jog ketvirtadienį inspekcija pradėjo „Kayi Construction“ filialo Lietuvoje tyrimą.
„Šiandien yra pradėtas tyrimas Darbo inspekcijos turkų įmonės filiale Lietuvoje“, – sakė ji.
Pasak inspekcijos atstovės, tikrinami bendrovės dokumentai.
Turkijos statybininkai Kaune atlieka S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbus. Pasak T. Metelionio, jeigu dėl kilusio darbuotojų streiko bus atsiliekama nuo grafiko, rangovui gali būti skiriamos baudos.
Savivaldybė neatmeta ir kraštutinės priemonės – sutarties su Turkijos bendrove nutraukimo. Vis dėlto, T. Metelionio teigimu, tai prailgintų procesą, nes reikėtų skelbti naują rangos konkursą, todėl tikimasi, kad problemas pavyks išspręsti.
Lietuvos įmonė pinigus paruošusi
Atlyginimų negaunantys turkai pirmadienį tęsia bado akciją bei streiką, taip reikalaudami su jais atsiskaityti. Gegužės 1-osios profesinė sąjunga anksčiau skelbė, kad streikuoja 53 darbuotojai.
Anot profsąjungos, bendrovė kiekvienam darbuotojui skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų.
Turkijos bendrovės filialo Lietuvoje vadovas Aleksandras Beganskas BNS sakė, jog Lietuvoje dirbantys Turkijos darbuotojai yra įdarbinti pagal dvi sutartis: Lietuvoje ir Turkijoje. Pagal Lietuvoje sudarytas sutartis su jais planuojama atsiskaityti artimiausiu metu, tačiau didžiausios skolos yra susidariusios pagal sutartis su Turkijoje esančia bendrove.
„Tie pinigai yra paruošti ir mes pasiūlėme visas sumas, kiek ten priklauso. Yra problemų dėl motininės įmonės, kuri yra Turkijoje“, – sakė A. Beganskas.
Jo žiniomis, vėlavimai atsirado, nes už darbus su Turkijos bendrove vėluoja atsiskaityti kiti užsakovai, o su statybininkais ruošiamasi tartis, kad jiems būtų išmokėta dalis Turkijoje susidariusios skolos ir pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią galutinai su jais būtų atsiskaityta per pusę metų.
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos sutartį su Turkijos statybų bendrove „Kayi Construction“ Kauno savivaldybė pasirašė 2018 metų birželį.
Darbai stadione sustoję
Kaip 15min informavo Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos Komunikacijos koordinatorė Jūratė Jasiūnienė, dar prieš šventes įmonės atstovai skelbė, kad su darbuotojais bus netrukus atsiskaityta. Pasak darbuotojų, įmonė siūlė išmokėti nuo penkių iki septynių šimtų eurų kiekvienam žmogui. Tačiau įtardami darbdavio gudravimus, jie nusprendė atsisakyti šios menkos sumos.
„Sutartyje buvo nurodytas keturių su puse eurų valandinis atlyginimas už normalias darbo valandas, bet už viršvalandžius žadėta mokėti šešis eurus ir septyniasdešimt penkis centus. Pasak darbuotojų, jie tikrai nesiimtų bado akcijos, jeigu tik jiems būtų išmokėta tokia suma. Į Lietuvą darbininkai iš Turkijos statyti S.Dariaus ir S.Girėno stadiono Kaune atvyko šių metų kovo 28-ąją dieną. Turkijos stambios statybų kompanijos „Kayi construction“ atstovai jiems tik atvykus paaiškino, kad pirmus tris mėnesius atlyginimas nebus mokamas ir bus pradėtas mokėti tik nuo ketvirtojo. Iki šiol atlyginimai vis dar nėra pilnai išmokėti. Aiškindama susidariusią situaciją įmonė darbuotojams teisinasi įvairiai: negautas atsiskaitymas su užsakovu – Kauno miesto savivaldybe, sunki ekonominė padėtis Turkijoje ir panašiai. Tačiau įmonė bendrauja su visais, taip pat ir su žurnalistais, tik per advokatus“, – paaiškino J.Jasiūnienė.
J.Jasiūnienės teigimu, šiuo metu stadiono statybos yra sustojusios –dirba tik keletas lietuvių. Lietuvoje yra visa turkų statybininkų brigada, apie 50 darbininkų.
Be to, kaip nurodė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija, darbo sąlygos statant stadioną nė kiek neatitiko Lietuvoje galiojančių įstatymų: „Darbo valandos buvo labai ilgos: mažiausiai dvylika – trylika valandų per dieną, pradedant nuo pusės aštuonių ryto ir baigiant vidurnaktį ar net vėliau. Dirbti teko ir per šventines dienas bei savaitgalius. Vietoj sutartos vienos išeiginės dienos per dvi savaites, darbuotojai dažniausiai gaudavo vieną išeiginę dieną per tris savaites. Vidutiniškai per mėnesį darbuotojai išdirbdavo iki 340 valandų, kai Lietuvoje negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę arba 192 valandas per mėnesį.“
Anot profesinių sąjungų federacijos, darbuotojai kurių šeimos buvo likusios Turkijoje, pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl neišmokamų atlyginimų, įmonė pagaliau ėmė pervedinėti „avansus“ į darbuotojų banko sąskaitas Turkijoje, o dalį sumos buvo duodama grynais darbuotojų išlaidoms (pragyvenimui) Lietuvoje. Į banko sąskaitas gaunama dalis dažniausiai iš viso būdavo apie 500 eurų per mėnesį. Tuo tarpu darbo sutartyje yra nurodytas 4,5 eurų valandinis atlyginimas.
Už darbuotojų teises kovojančios įstaigos atstovė pastebėjo, kad nors į Lietuva atvykę turkai pasirašė sutartis su kompanija dar būdami Turkijoje, tačiau nei vienas iš jų esą nėra gavęs sutarties kopijų: jiems buvo paaiškinta, kad antra sutarties kopija bus grąžinta, kai tik ją pasirašys direktorius, tačiau šios kopijos jų taip ir nepasiekė. Be to, profsąjungos atstovės teigimu, tik atvykus į Lietuvą visų darbuotojų pasai buvo surinkti, taip apribojant veikimo laisvę. Pasus esą pavyko atgauti tik po aštuonių mėnesių.
