Sprendimą Šiaurės ministrų taryba paskelbė savo tinklalapyje.
Jame teigiama, kad sprendimo priežastimi tapo universiteto veiklos strategija. „Pasikartojantys vidiniai nesutarimai pastaraisiais metais universitetui neleido veikti efektyviai“, – rašoma pranešime.
Pasikartojantys vidiniai nesutarimai pastaraisiais metais universitetui neleido veikti efektyviai.
Taryba taip pat pareiškė, kad perskirstys biudžetą ir skirs pakankamą finansavimą pabėgėlių bei imigrantų integracijai: „Integracijos programa taps viena svarbiausių Šiaurės ministrų tarybos tarptautinio bendradarbiavimo veiklų 2017 metais.“
EHU Patikos fondo tinklalapyje nurodoma, kad pastaruosius penkerius metus Šiaurės ministrų taryba kasmet EHU skirdavo kiek daugiau kaip 500 tūkst. eurų. 2008-aisiais parama siekė beveik milijoną, 2009 ir 2010 metais ji buvo mažesnė: 324 tūkst. ir 267 tūkst. eurų.
Stambiausiu EHU rėmėju visuomet buvo Europos Komisija (EK), nuo 2008 metų EK parama universitetui kasmet siekia apie 1 mln. eurų.
Tikisi, kad taryba paramą atnaujins
Ž.Pavilionis 15min teigė, jog bus daroma viskas, kad universitetas plėstųsi ir neužsidarytų: „Aišku, projektas išgyvena tam tikrą krizę, kadangi dėmesys nėra tik Baltarusijai – kaip prieš dešimt metų. Dabar dėmesys yra Kijeve, Maskvoje. Natūralu, kad donorų dėmesys sklinda ir į kitas vietas.“
Jis pripažino, kad EHU nėra užsitikrinęs pakankamos paramos.
„Šiaurės ministrų tarybos parama nutrūko, bet mes tikimės, kad ji bus atnaujinta. Tai turi būti nuolatinis procesas, matyt, kažkuriame etape nebuvo pakankamai dedamos pastangos tų pinigų surasti. Tiek universitetas, tiek, galbūt ir Vyriausybė, galėjo dar labiau remti pastangas ieškant pinigų“, – teigė jis.
Ž.Pavilionis pabrėžė, kad pradėjus veikti tokiems projektams įsivaizduojama, kad paskui viskas vyks savaime.
Pašnekovas teigė, kad paramą EHU pasirengusi administruoti Švedijos vystomoji agentūra.
Poziciją dėl nutraukto finansavimo universitetas išdėstė savo tinklalapyje.
Pareiškime teigiama, kad donorai kasmet nusistato prioritetus, atsižvelgiant į ekonominius ir politinius iššūkius. EHU taip pat pabrėžė, kad Šiaurės ministrų tarybos parama buvo atskira nuo Šiaurės šalių vyriausybių paramos, kurią universitetas tebegauna.
EHU išreiškė viltį, kad Šiaurės ministrų taryba ateityje grįš į universiteto donorų gretas.
Buvęs prorektorius – labai piktas ant universiteto
Prieš mėnesį buvęs EHU prorektorius vystymui ir komunikacijai Darius Udrys BNS atsiųstame laiške smarkiai sukritikavo universiteto vadovybę, o ypač – rektorių Davidą Pollicką.
D.Udrys aiškino, kad didžiausios EHU problemos buvo akademinės vadybos, darbuotojų lojalumo trūkumas, pataikavimas – darbuotojų priėmimas buvo neorganizuotas, krito ir stojančiųjų skaičius.
Universiteto taryba esą turėjo reaguoti ir priėmė sprendimą pasamdyti D.Pollicką, pradžioje – kaip konsultantą ir laikiną vadovą, prieš metus jis tapo nuolatiniu rektoriumi.
Per metus deficitas pasiekė milijoną eurų, nenumatyta, kaip jį padengti.
D.Udrys tikino, jog universitetas iki D.Pollicko atėjimo turėjo subalansuotą biudžetą, tuo metu atėjus D.Pollickui per metus deficitas pasiekė milijoną eurų, nenumatyta, kaip jį padengti – negebėjimas pateikti struktūrinių planų ir negebėjimas spręsti finansinių problemų, D.Udrio teigimu, išgąsdino donorus: apie pasitraukimą iš EHU Patikos fondo esą pranešė ir EK.
Tačiau Ž.Pavilionis 15min tikino, kad EK dėl paramos nėra apsigalvojusi ir išlieka svarbiausiu EHU donoru.
Sausį Baltarusijos opozicijos atstovai kreipėsi pagalbos į Lietuvos politikus dėl EHU vadovybės, kuri esą verčia šią įstaigą Rusijos penktąja kolona.
EHU buvo įkurtas Minske 1992 metais ir po aštuonerių veiklos metų priverstinai uždarytas.
