„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2013 03 18

Dėl viešojo logistikos centro Šiauliuose – nesutarimai

Užsimoję savo iniciatyva įrengti Šiaulių viešąjį logistikos centrą, Šiaulių valdininkai nesutaria, ką toliau daryti su šiuo projektu. Anksčiau prakalbę apie projekto apimčių mažinimą, dabar teigia priešingai. Planavę centro steigimui skolintis tris milijonus litų, dabar ketina skolintis tik trečdalį milijono. Nesutariama ir dėl bendros projekto vertės.
Sandėlis
Sandėlis / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Nesutaria dėl galutinės vertės

Miesto valdžios atstovai vasario pradžioje pranešė, kad būtina perpus sumažinti Šiaulių logistikos centro projekto vertę. „Viso projekto vertė siekia beveik devyniasdešimt milijonų litų. Vyriausybė geriausiu atveju finansuos tik pusę šios sumos. Reikia projektą koreguoti taip, kad didžiąją dalį projekto finansuotų vyriausybė, nes kitu atveju ir toliau liks klausimas, iš kur gauti pinigų“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

Tačiau šių metų sausio 8 d. vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdyje svarstant Šiaulių viešojo logistikos centro (VLC) infrastruktūros statybos darbus, posėdžio pirmininkas meras Justinas Sartauskas teigė, kad bendra projekto vertė yra 47,5 miln. litų.

V.Damulevičius vasario pradžioje taip pat tikino, kad pasitarus su projektuotojais buvo nutarta sutrumpinti sąstatų formavimo liniją nuo vieno kilometro iki 600 metrų, bėgių skaičių mažinti nuo trijų iki dviejų, atsisakyti brangių ožinių kranų. Vis dar neaišku, ar atlikus šiuos pakeitimus bus telpama į reikiamą sumą. „Planuojame, kad perkant darbus vertė dar labiau nukris ir tuomet turėtume tilpti į mums reikalingas sumas“, – sakė V.Damulevičius.

Galimybių studija

Įrengti viešuosius logistikos centrus prieš dešimt metų buvo numatyta tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, įvertinus krovinių srautų pasiskirstymą. Šiauliai šiame sąraše atsirado valdžios iniciatyva. Pagal teisės aktus, planuojant šiuos centrus, prieš tai būtina atlikti galimybių studiją. Šiauliams tokia galimybių studija kainavo kiek daugiau nei pusę milijono litų. Dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga.

Pasidomėjus, ar keičiant projekto apimtis, reikėtų keisti ir galimybių studiją, iš Susisiekimo ministerijos buvo gautas toks atsakymas: „Pareiškėjas, nusprendęs ženkliai pakeisti projekto apimtis, taip pat turėtų pasirūpinti ir galimybių studijos atitinkamais pakeitimais. Naujos studijos užsakinėti netikslinga, tačiau papildyti esamą tikrai tektų“, – teigė Liutauras Šimkus, Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento, l.e. Tranzito ir logistikos skyriaus vedėjo pareigas.

Valdininkų atsakymai nustebino

Pradėjus domėtis plačiau, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojų atsakymai nustebino. Prieš mėnesį V.Damulevičius teigė, kad nuspręsta mažinti projekto apimtis, bet neseniai projekto rengėjų paklausus, kodėl nuspręsta taip daryti, Miesto investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Ieva Kaščionytė atsakė, kad darbų apimtys nemažinamos, bet gali būti, jog sprendimai dėl to bus priimami ateityje.

Nesuprantamas atrodo ir valdininkų blaškymasis planuojant šiais metais imti ilgalaikę kelių milijonų litų paskolą, kurios dalis būtų skiriama Šiaulių VLC steigimui. Pirminiame biudžeto projekte buvo numatyta šiam centrui įsteigti skolintis daugiau nei tris milijonus litų, tačiau galutiniame variante liko tik trečdalis milijono.

„Šiais metais nenumatoma atlikti rangos darbų už tokią sumą. Tai nereiškia, kad VLC nebus įrengtas, projekto pabaiga numatoma 2016 metais“, – patikino I.Kaščionytė.

Tik įdomu, ar šiauliečiai spės į nuvažiuojantį traukinį, nes Viešųjų logistikos centrų projektai finansuojami iš Europos Sąjungos pagal 2007–2013 m. programą. „Pareiškėjui, nutarus koreguoti 2007–2013 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą VLC projektą, pirmiausiai, projekto administravimo ir finansavimo sutartyje numatyta tvarka, būtina kreiptis į Transporto investicijų direkciją“, – teigė L.Šimkus.

Reklamavo keliaudami po pasaulį

Minėtas projektas iki šių metų kovo mėnesio kainavo beveik pusantro milijono litų. Trečdalis šios sumos – iš miesto biudžeto lėšų. Buvo įsigyta galimybių studija, techninis projektas, finansinis ir ekonominis projekto vertinimas. Tad realūs statybos darbai nebuvo atliekami ir panašu, kad šiemet net neprasidės.

Praėjusiais metais valdžios delegacijos projektą reklamavo įvairiuose investuotojų tarptautiniuose susitikimuose ir forumuose Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Turkijoje, tačiau, pasak I.Kaščionytės, investicijų sutartys dar nepasirašytos, susidomėjusioms įmonėms teikiama papildoma jų prašoma informacija.

„Šiaulių naujienos“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs