Apie tai, kad kraštovaizdžio architektai, dendrologai vertina ne itin palankiai Vilniaus savivaldybės tvaraus šienavimo politiką, 15min rašė. Anot ekspertų, pati idėja turėti sostinėje vešlesnes pievas yra gera ir graži, tačiau jos įgyvendinimas gerokai šlubuoja.
Kad yra kur tobulėti šioje srityje, pripažįsta ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau vis dėlto kategoriškai nesutinka, kad tai daroma iš principo blogai. Esą tereikia „susikalibruoti patį šienavimą“, o bijantiems erkių primena apie skiepus nuo erkinio encefalito.
Plačiau skaitykite čia: Ekspertai Vilniaus „tvaria šienavimo politika“ nesižavi: idėja graži, bet įgyvendinimas tragiškas.
Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis galima rasti ne vieną skundą, kad dėl sostinėje nešienaujamų pievų alergiškiems žmonėms sezonas šiemet sunkesnis, nei įprasta. Esą žiedadulkių dar daugiau, todėl ir su alergija susiję negalavimai kankina labiau.
Naudą mato didesnę nei žalą
Tačiau Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, profesorė Laura Malinauskienė tvirtina, kad naujosios tvarios šienavimo politikos nauda, bent kaip atrodo, tikrai didesnė nei galima žala.
„Kai žolės yra nenušienautos, jos gali sužydėti, subręsti ir paskleisti tas žiedadulkes. Tačiau mieste žiedadulkės sklinda kiek kitaip negu kaime – tarp pastatų, jos yra labiau lokalizuotos. Mes, kaip gydytojai, tikrai nematome, kad čia būtų daugybė žmonių, kuriems blogai. Aš gal net neturėjau nė vieno paciento, kuris skųstųsi, kad šiemet jam blogiau. Juk jau ne pirmi metai, kai šienaujama kitaip“, – kalbėjo gydytoja.
Jos teigimu, dėl alergijos ji problemos, susijusios su kitokiu šienavimu, nematanti, nors ir neatmeta – galbūt išties yra žmonių, kurie šiemet jaučiasi blogiau. Jiems alergologė patarė netylėti, o pranešti apie tai Vilniaus miesto savivaldybei.
Aš gal net neturėjau nė vieno paciento, kuris skųstųsi, kad šiemet jam blogiau. Juk jau ne pirmi metai, kai šienaujama kitaip.
„Bet alergija nėra gamtos problema, tai žmogaus imuninės sistemos problema, kai imuninė sistema per daug aktyviai reaguoja į aplinką. Mes negalime taip sutvarkyti aplinkos, kad ji neturėtų jokios įtakos.
O tai, kokia yra nauda nuo tų pievų – pradedant nuo to, kad tai ir miesto vėsinimas, ir biologinė įvairovė atsigauna, draugiškiau su gamta gyvename, tai ta nauda tikrai atsveria galimas problemas. Net kai pievas šienaudavo, vis tiek ateina sezonas ir žmonės turi problemų. Tai labiau priklauso nuo to, kad, tarkim, kai yra karštos dienos, kai žolių vegetacijos sezonas labai užsitęsia, tas daugiausia kančios sukelia žmonėms“, – kalbėjo profesorė.
Anot gydytojos, savivaldybė galėtų atkreipti dėmesį į kitą dalyką – sodinant medžius, rinktis ne beržinių šeimos medžius (šiai šeimai priklauso beržai, alksniai, skroblai, lazdynai): „Beržinių medžių žiedadulkėms labai daug žmonių turi alergijas Lietuvoje. Medžius sodinti reikia, bet rinktis tas rūšis, kurios nepriklauso šiai šeimai. Bet niekas su alergologais nesitaria.“
Dar viena kartojama problema, apie kurią dažnai kalbama matant nenušienautas pievas, yra erkės. L.Malinauskienė sako, kad apie tai daugiau kalbėti gali kitų sričių specialistai, tačiau gydytoja vis dėlto atkreipia dėmesį į vieną dalyką: „Kai nušienauta žolė, erkių irgi yra, nors ir mažiau.
Tačiau tai sukuria klaidingą saugumo jausmą patiems žmonėms, kuriems atrodo – štai nušienauta, tai erkių nebus. Kai aukšta žolė, visi žino, kad gali būti erkių, ir nebrenda. O kai ji nupjauta, atrodo viskas saugu.“
Tai sukuria klaidingą saugumo jausmą patiems žmonėms, kuriems atrodo – nušienauta, tai erkių nebus.
Erkėms palanku?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė kur kas atsargesnė dėl tokio Vilniaus savivaldybės sprendimo pievas šienauti kur kas rečiau. Jos teigimu, būtent tinkama žaliųjų plotų priežiūra, kai žolei neleidžiama užaugti aukštesnei nei 10 cm nuo ankstyvo pavasario, yra viena pagrindinių erkių platinamų ligų prevencinių priemonių.
„Mes kalbame apie Lietuvą, tą šalį, kuri turi didžiausią sergamumą erkiniu encefalitu Europoje. Jau kelinti metai iš eilės esame lyderiai pagal rodiklį šimtui tūkstančių gyventojų. Tad visos prevencinės priemonės turi būti maksimaliai naudojamos, nes susitvarkyti su erkėmis nėra taip jau paprasta.
Tai po visą Lietuvą išplitęs sutvėrimas, sąlygos kuo puikiausios, didžiuojamės savo žaliu kraštu, bet viskas turi savo kainą“, – kalbėjo entomologė.
Vilniaus miesto savivaldybės teiginiai, kad jau treti metai iš eilės mažėja erkių sukeltų ligų, anot M.Žygutienės, nėra visiškai tikslūs – esą erkių sukeliamoms ligoms būdingas bangavimas, tad pastaruosius kelerius metus atvejų išties buvo mažiau.
Tačiau visoje Lietuvoje užsikrėtimų erkiniu encefalitu mažėjo beveik perpus, o štai Vilniuje tik trečdaliu. O tinkamos terpės erkėms sukūrimas gali pasitarnauti naujam sergamumo augimui.
NVSC specialistė įsitikinusi, kad ir sostinės savivaldybės teiginiai, jog erkių skaičių natūraliai reguliuoja jomis besimaitinanti gyvūnija: kirstukai, varlės, rupūžės, driežai, įvairių rūšių paukščiai, plėšrūs vabzdžiai (pvz., piktvabaliai, parazitinės vapsvos), skruzdėlės, vorai, kurie geriau išgyvena kuo natūralesnėje aplinkoje, irgi gerokai pritempti.
Mes kalbame apie Lietuvą, tą šalį, kuri turi didžiausią sergamumą erkiniu encefalitu Europoje.
„Skruzdėlė ar voras suės erkę? Nemanau. Galbūt taip teigiama apie kokią nors erkių rūšį, kurių yra daugybė, bet aš tikrai nežinau kietosios erkės, kuria galėtų pasimaitinti voras ar varlė. Erkė lipa augalais į viršų – gali ir pusmetrį palypėti. Varlė nešokinėja taip aukštai gaudydama vabzdžius.
Būta pasakymų, kad ežiukai ėda erkes, bet juk ežiukai vieni labiausiai nuo erkių kenčiančių gyvūnų. Deja, neturi priešų šitos erkės, neturi ir ligų jos tokių, kurios paveiktų jų populiaciją. Tik sąlygų bloginimas padėtų reguliuoti tą erkių skaičių, nes visi priešai neveikia erkių“, – teigė M.Žygutienė.
Ji pabrėžė ir tai, kad erkės nebūna susitelkusios grupėmis, jos paprastai yra pavienės, kur nukrenta, ten ir tarpsta.
Yra skiepai
Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė 15min sakė, kad šios idėjos įgyvendinimas dar išties reikalauja pamokų: „Taip, visi mokomės, turime dar nueiti kelią ir susikalibruoti patį šienavimą, ir šienautojų požiūrį į šitą mūsų metodą.“
Vis dėlto ji nesutinka, kad pats principas turi trūkumų – esą tose bendro naudojimo erdvėse, kur žolė palikta, buvo stebimi išminti takai ir pagal tai daroma išvada, kad čia žmonės tik praeina. Tad ir nuspręsta šienauti tik po metrą ar du į abi puses nuo tų takų.
R.Baniulienė paragino gyventojus pranešti savo seniūnijai, jeigu mato, kad, tarkim, vaikų žaidimų aikštelė blogai šienaujama, apaugusi aukšta žole. Esą į tai bus atsižvelgta ir tikrai nušienauta, jeigu ta erdvė mėgstama ir naudojama žmonių.
Dėl erkių sukeliamų ligų R.Baniulienė sakė, kad Lietuva yra rizikos zonoje dėl erkinio encefalito, todėl užsieniečiams čia važiuojant rekomenduojama skiepytis. Apie skiepus derėtų pagalvoti ir patiems vilniečiams.
Renka gražiausią
Džiaugdamasi natūralių pievų idėja Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad „trečius metus sostinėje laikantis tvaraus šienavimo, sostinės pievų erdvės virto įvairiaspalve žiedų jūra“, tad paskelbtas balsavimas – renkama gražiausia pieva.
Tarp kandidačių atsidūrė net kelios erdvės prie Neries miesto centre, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių fragmentai, Ozo, Kūdrų parkai, Misionierių sodai, J.Jablonskio skveras, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos prieigos.
Taip pat feisbuke savivaldybės paragino komentaruose dalintis savo užfiksuotais žydinčių pievų vaizdais, keliems laimingiesiems žadėdama padovanoti Vilniaus miesto medaus. Tačiau bent jau pirmosiomis valandomis po įrašo paskelbimo trečiadienį priešpiet po juo plūstelėjo ne žydinčio Vilniaus nuotraukos, o pasipiktinimas dėl esą netinkamai šienaujamos žolės.
