„Pagrindinis klausimas, kuris reikalingas atsakyti, dėl to diskusija tebevyksta: kokia bus sudėtis žmonių, kurie atvyks, paprastai kalbant – kiek bus žmonių su šeimomis ir su vaikais, kurie norės čia atsikraustyti“, – žurnalistams Seime sakė ministrė pirmininkė.
„Bandyti pirštu į debesis ir spėlioti, kiek mums reikia vietų mokyklose, darželiuose, mes neturime galimybių, tą mums turi pasakyti mūsų partneriai. Kai mes maždaug turėsime parametrus tų žmonių šeiminės padėties, tikrai manau, kad visus šituos klausimus išspręsime“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė teigė, kad vokiečių leidinio „Der Spiegel“ paviešinta nutekinta informacija, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius, „nieko neparodo“.
I. Šimonytės teigimu, karinei infrastruktūrai Lietuvos suplanuotos lėšos „yra gerokai didesnės už bet kokią įsivaizduojamą civilinę infrastruktūrą, kuri galėtų būti reikalinga žmonėms, atvykusiems su šeimomis“.
„Tiesą sakant, neaišku, iš kurio ji (nutekinta informacija – BNS) laikotarpio, kokio autentiškumo. Tikrai galiu patvirtinti, kad diskusijos dėl civilinės infrastruktūros buvo ir jos tęsiasi, bet jos tęsiasi ne taip, kaip ten yra pavaizduota ir ne todėl, kaip ten yra pavaizduota“, – kalbėjo ji.
Anot „Der Spiegel“, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuva yra įsitikinusi, jog jai mokėti teks tik už karinę infrastruktūrą ir tik proporcingai prisidėti prie Vokietijos kariuomenės apgyvendinimo išlaidų.
Anot diplomatų, Vilnius nesijaučia atsakingas už mokyklų ir darželių statybą karių šeimoms.
Ši informacija paskelbta Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrams pirmadienį pasirašius brigados dislokavimo planą. Lietuvoje planuojama dislokuoti apie 5 tūkst. vokiečių karių.
Jame, be kitų dalykų, pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.
