Taip ji kalbėjo paklausta, ar jai kyla klausimų dėl aplinkybių, susijusių su žvalgybos tarnybos veiksmais tikrinant kandidatų į šalies vadovus aplinkas.
„Pasakyčiau, kad prieskonis nemalonus. Tai mano vertinimas“, – sekmadienį žurnalistams Vilniaus rajone sakė buvusi šalies vadovė.
Seimas svarsto nagrinėti VSD veiklą, reaguojant į vasarį tyrimų žurnalistų išleistą knygą, kur aprašoma departamento veikla.
Žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje pateikiamas aukštas pareigas departamento užėmusio pareigūno liudijimas. Pranešėjas teigė, kad jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų komandas, pats pranešėjas tikino, kad tikrinta tik G.Nausėdos aplinka, o R.Bridikis jam patvirtino, jog sąrašai gauti iš paties G.Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
D.Grybauskaitė sakė, kad nėra prašiusi VSD tikrinti jos aplinkos, kai buvo kandidatė į prezidentus.
Ji taip pat atsisakė vertinti, ar Seimas turėtų imtis parlamentinio tyrimo dėl to.
„Čia Seimo prerogatyva, visiškai nepriklausoma, pats Seimas ir turi spręsti“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė.
Minimą informaciją pranešėjas prieš kelerius metus pateikė ir tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
Partijų ir politikų kaita yra naudinga, sako D.Grybauskaitė
Partijų ir politikų kaita savivaldoje yra naudinga, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tikrai matau didesnio pasirinkimo galimybę atskiruose regionuose, kai kur matome tuos pačius veidus, bet kai kur – ir naujus. Ir kartų kaita, politinių partijų kaita – labai gerai demokratinei visuomenei. Galimybės rinktis iš daugiau, iš kitokių galimybių pasirinkti yra tikrai naudinga, ir tokia kaita taip pat reikalinga“, – sekmadienį atvykusi balsuoti Vilniaus rajono mero rinkimų antrajame ture sakė ji.
Kalbėdama apie šio rajono mero rinkimus D.Grybauskaitė vylėsi, kad naujasis vadovas pagerins tai, ką sugebėjo padaryti buvusi valdžia.
„Jau ketvirti metai gyvenu 100 metrų nuo miesto ribos, taigi, priklausau, rajonui. Labai didelių nusiskundimų iki šiol neturėjau, visiškai esu patenkinta savo gyvenamąja vieta. Taigi, tikiuosi, kad bent jau naujieji merai nepagadins, o tik pagerins tai, ką sugebėjo buvusi valdžia sukurti ir atlieps visų Lietuvos, tarp jų – ir regionų žmonių, interesus bei siekius“, – sakė ji.
Nuo 2004 metų Vilniaus rajono savivaldybes merės pareigas ėjusiai Marijai Rekst nusprendus nebesiekti perrinkimo, šioje savivaldybėje pirmą kartą prireikė antrojo rinkimų turo tiesioginiuose mero rinkimuose.
Vertindama patį savivaldos rinkimų procesą kadenciją baigusi prezidentė teigė, kad jis, „kaip visada turi įvairiausių smulkių negatyvių detalių ir pozityvių detalių“.
Ji vylėsi, kad naujiems merams rūpės žmonių rūpesčiai.
Sekmadienį Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas tiesiogiai renkant savivaldybių merus.
Jie renkami 34-iose iš 60-ies savivaldybių: Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.
Pakartotinis balsavimas vyksta savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Per pirmąjį turą jie išrinkti 26-iose savivaldybėse. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.
Antrajame ture rungiasi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.
