Taip reaguota į etikos sargų pareiškimą, kad kritikuodamas Lietuvą dėl tariamų tautinių mažumų teisių pažeidimų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas V.Tomaševskis neparodė pagarbos žmogui ir valstybei.
Vokietijos europarlamentaro Bernhardo Rapkay dėl A.Tomaševskio skundo parengtame pranešime teigiama, jog VTEK suteikti įgaliojimai stebėti europarlamentarų veiklą pažeidžia ES teisę. Šiam pranešimui komitetas vienbalsiai pritarė.
„Teisės reikalų komitetas rekomenduoja prašyti EK kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas, kad šios paisytų ES teisės, ir prireikus pradėti Bendrijos teisės pažeidimo procedūrą, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnyje“, – rašoma pranešimo išvadoje.
VTEK sausio 21-ąją dieną nutarimu paskelbė, kad V.Tomaševskio „viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis“.EP pažymi, kad VTEK nėra teismas, todėl pagal ES privilegijų ir imunitetų protokolą negali būti laikoma, kad V. Tomaševskis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ir aprašyti faktai nėra parlamentinio imuniteto objektas.
Vis dėlto pabrėžiama, kad EP narių statute numatyta, jog parlamento nariai yra laisvi ir nepriklausomi, balsuoja individualiai ir asmeniškai ir negali būti varžomi jokių nurodymų bei turėti įpareigojančio mandato.
„Tampa aišku, kad VTEK sprendimu pažeidžiami EP nario laisvės ir nepriklausomumo principai, įtvirtinti EP narių Statutu, kuris yra ES teisės dalis, taigi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus VTEK suteikti įgaliojimai stebėti Lietuvoje išrinktų EP narių veiklą pažeidžia Bendrijos teisės nuostatas“, – rašoma pranešime.
Nors EP komiteto pranešime yra sakoma, kad įgaliojimus stebėti europarlamentarų veiklą etikos sargams suteikia Lietuvos įstatymai, o konkrečiai Valstybės politikų elgesio kodeksas, tačiau neseniai jis buvo pakeistas ir prieštaravimo ES teisės aktams neliko.
„Europos Parlamento nariams kaip valstybės politikams šis kodeksas yra taikomas tiek, kiek jų veiksmų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai“, – konstatuoja birželio 16 dieną įsigaliojusi Valstybės politikų elgesio kodekso pataisa.
Viešai skelbiamoje darbotvarkėje nurodoma, kad klausimu dėl „prašymo apginti parlamento nario Valdemaro Tomaševskio imunitetą“ turėtų prasidėti liepos 5-osios EP plenarinė sesija Strasbūre. Šios sesijos metu turėtų paaiškėti, kokių veiksmų imsis europarlamentarai.
Pasak komiteto, vienintelė kompetentinga institucija, galinti pradėti pažeidimo procedūrą yra Europos Komisija. Pats V.Tomaševskis anksčiau yra sakęs, jog tiki, kad dėl susidariusios situacijos EP priims rezoliuciją.
VTEK sausio 21-ąją dieną nutarimu paskelbė, kad V.Tomaševskio „viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis“.
Prieš keletą mėnesių dėl šios išvados gavęs V.Tomaševskio skundą, Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas nukreipė jį į Teisės reikalų komitetą.
Ginčas dėl šio VTEK sprendimo tęsiasi ir Lietuvos teismuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės 14 dieną panaikino komisijos sprendimą, paskelbęs, kad VTEK nėra kompetentinga atlikti tyrimą dėl asmens, esančio Europos Parlamento (EP) nariu.
Etikos sargai šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
V.Tomaševskis sako manąs, kad teismo sprendimai nedarys įtakos planuojamai Europos Parlamento reakcijai.
VTEK daug aistrų keliantį pareiškimą sausio mėnesį priėmė reaguodama į Lietuvos Sąjūdžio kreipimąsi. Organizacijos vardu išplatintą kreipimąsi pasirašiusiam konservatoriui parlamentarui Rytui Kupčinskui užkliuvo V.Tomaševskio teiginiai per susitikimą su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso, taip pat Lenkijos europarlamentarų laiškas Europos Parlamento vadovui Jerzy Buzekui.
Pernai rugsėjį V.Tomaševskis J.M.Barosso klausė, ar jam žinoma, kad tautinių mažumų teisės Lietuvoje regresuoja, o lenkų mažuma Lietuvoje diskriminuojama. V.Tomaševkis ne kartą yra sakęs, esą lenkų mažuma Lietuvoja yra diskriminuojama, nors Lietuvos vadovai tvirtina, kad tokie priekaištai yra nepagrįsti.
Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių. Tai didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje.
