Seimo statutas numato, kad prireikus Seimo pirmininkas, parlamento valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo įstatymo projekto išvadas pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos.
Vyriausybė išvadas Seimui turi pateikti per 4 savaites.
Tačiau Vyriausybėje šis procesas neretai užtrunka ilgiau.
Seimas skundžiasi nesulaukęs išvadų dėl šūsnies įstatymų projektų.
Dėl to į parlamento valdybą kreipėsi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK).
Problemą apsvarsčiusi parlamento valdyba jam pavedė parengti Seimo statuto pataisas, numatančias, kad Vyriausybė turėtų daugiau laiko išvadoms pateikti.
Siūlo tarpinio atsakymo variantą
Seimo VVSK pirmininkas Ričardas Juška aiškino, kad ar ši, ar buvusios Vyriausybės de facto nuolat nespėja pateikti išvadų nustatytais terminais.
Pasak parlamentaro, nepateikdama savo siūlymų dėl Seime svarstomų projektų Vyriausybė išbalansuoja Seimo sesijos darbų programą, komitetų darbą, o tai daro neigiamą įtaką visam teisėkūros procesui.
Seimo VVSK nusprendė kreiptis į parlamento valdybą ir siūlyti įvertinti Seimo statuto normą dėl terminų, numatytų Vyriausybei pateikti išvadas dėl įstatymų projektų.
„Ir apsvarstyti galimybę tobulinti Seimo statutą. Pavyzdžiui, komiteto nuomone, galėtų būti ir turėtų būti numatyta pareiga Vyriausybei informuoti Seimą apie vėlavimą pateikti išvadas laiku nurodant, kada numatoma pateikti“, – dėstė R.Juška.
Jis svarstė, kad galbūt būtų galima remtis Viešojo administravimo įstatymo pavyzdžiu.
Seimo VVSK vadovas aiškino, kad jame numatyta, kad, jeigu institucija nespėja laiku pateikti atsakymų, per 15 darbo dienų teikia tarpinį variantą, nurodydama motyvus, kodėl nespėjama.
„Mes manome, kad visiems geriau būtų ir galima būtų planuoti darbą, jeigu Vyriausybė dėl objektyvių priežasčių negalėdama pateikti išvadų, pateiktų būtent tarpinį atsakymą, kuriame nurodytų, kada galutinis bus pateiktas. Tada visi sėkmingai galėtume planuoti darbą.
Dabar tas nepateikimas sukelia problemų tiek darbo planavime, tiek visiškai bereikalingus politinius vertinimus. Tame pačiame Viešojo administravimo įstatyme yra numatyti ir yra straipsniai: piktnaudžiavimas tarnyba, kai nereaguojama. Tai galima tai susieti, bet norėtųsi, kad metai iš metų, kadencijos iš kadencijos besitęsiančią tokią blogąją praktiką, pasakyčiau, mes labai nesunkiai galėtume sutvarkyti – tiesiog tarpinis atsakymas, nurodant motyvus“, – mano R.Juška.
Beveik antikonstitucinė situacija
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad įstatymų projektų, dėl kurių vėluoja Vyriausybės išvados, sąrašas yra ilgokas.
Jo nuomone, situacija tikrai nėra gera, kai daugelį kadencijų yra tokia padėtis, kad Vyriausybė, vėluodama su išvadomis, gali daryti reikšmingą įtaką Seimo teisėkūros procesui.
„Tai beveik, aš galėčiau sakyti, tai yra antikonstitucinė situacija. Nes Seimas neturėtų būti suvaržomas kitų institucijų norėdamas priimti įstatymus“, – komentavo pirmasis Seimo vicepirmininkas.
Kartu J.Razma sutiko su R.Juška, siūliusiu galvoti apie Seimo statuto pataisas dėl termino, per kurį Vyriausybė būtų įpareigota pateikti išvadas, koregavimo.
Jis mano, kad galėtų likti keturių savaičių terminas, bet motyvuotu prašymu Vyriausybė arba Vyriausybės kancleris esą galėtų paprašyti dar antra tiek jį pratęsti.
Jeigu per tokį maksimalų terminą Vyriausybės išvados įstatymo projektui nebūtų gautos, anot J.Razmos, būtų galima numatyti, kad parlamento komitetai yra laisvi be to jį svarstyti.
Kėlė klausimą dėl galimo piktnaudžiavimo
Parlamento vicepirmininkas Paulius Saudargas sakė, kad sprendimas, kaip keisti Seimo statutą, nėra vienareikšmis.
Jis svarstė, ar nebus piktnaudžiaujama pratęstais Vyriausybės išvadų pateikimo Seimui terminais.
„O kadangi problema yra jau ilgalaikė ir, kaip jūs minėjote, yra susikaupę įstatymų projektų, tai tas konvejeris niekur gi nedings, jie ir bus susikaupę. Tiktai tas prasitęs, kad ne po mėnesio gausime, bet pusantro visas išvadas. Tai aš atsargiai žiūrėčiau į vienintelį sprendimą, kaip duoti galimybę duoti tarpinę išvadą.
Aš vis tik linkčiau prie to, kad nusimatytume kitus laisvės laipsnius. Pavyzdžiui, komitetas, nesulaukęs išvadų, tiesiog svarsto ir einame į įstatymo tolesnę svarstymo stadiją. Jeigu Vyriausybė mano, kad yra svarbi ir reikalinga jos išvada, matyt, pasistengs pateikti laiku“, – kalbėjo P.Saudargas.
Kartu jis pažymėjo, kad prašymai dėl Vyriausybės išvadų įstatymų projektams ne visada turi didelės įtakos, tarkime, valstybės biudžetui.
Dažnai tai esą politinė pozicijos ir opozicijos pasistumdymo išdava, pavyzdžiui, norint stabdyti tam tikrus teisės aktų projektus.
„Tai čia tokio politinio pasistumdymo įkaite tampa Vyriausybė, kuriai reikia kepti labai stambiu mastu tas išvadas“, – siūlydamas ieškoti lanksčių sprendimų aiškino P.Saudargas.
Per trumpas terminas
Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus atstovų teigimu, nuo dabartinio ministrų kabineto darbo pradžios 2020 metų pabaigoje iš viso Seimas yra paprašęs išvadų dėl 334 parlamente registruotų teisės aktų projektų.
„Tai yra didelis papildomas krūvis Vyriausybei, nes kokybiškoms išvadoms pateikti reikia ir įsigilinimo, ir ekspertų įvertinimo, ir dažnu atveju tarpinstitucinio suderinimo“, – aiškino Vyriausybės kanceliarijos atstovai.
Pasak jų, Vyriausybė ne kartą įvairiuose formatuose Seimo kanceliariją ir komitetus yra informavusi, kad numatytas 4 savaičių terminas parengti Vyriausybės išvadas dėl parlamente svarstomų teisės aktų projektų yra objektyviai per trumpas.
Nurodoma, kad išvadų reikalaujantys teisės aktų projektai turi ilgalaikes pasekmes įvairioms valstybės gyvenimo sritims, todėl Vyriausybė siekia kokybiškos teisėkūros ir vadovaujasi teisės aktų projektų rengimo principais (diskusija ir žiniomis grįsti sprendimai, bendradarbiavimas, interesų suderinimas, atviri duomenys, atskaitomybė, atvira Vyriausybės komunikacija), kuriuos yra įsipareigojusi taikyti savo darbe.
„Antra, Vyriausybė yra įsipareigojusi savo darbu negilinti ir taip gilios ir senos problemos, su kuria susiduria visa teisėkūros sistema – teisėkūros infliacija, todėl vengia skubos rengdama ir priimdama teisės aktus, atsisako smulkių, taktinių ir žinybinių teisės aktų pakeitimų, bet siekia sistemiškai ir kompleksiškai išnagrinėti viešosios politikos problemas ir ketina siūlyti kompleksinius reguliavimo pakeitimus“, – atsakyme teigė Vyriausybės kanceliarijos atstovai.
Sykiu jie pabrėžė, kad paprašyta pateikti išvadą dėl Seime svarstomo teisės akto projekto Vyriausybė kiekvienu atveju stengiasi tai padaryti kuo greičiau.
Esą kiekvieną savaitę, formuojant įvairių Vyriausybės formatų darbotvarkes, reikšmingas dėmesys skiriamas vėluojančių išvadų rengimui ir tarpinstituciniam suderinimui.
„Be to, Seimo kanceliarija reguliariai oficialiu raštu kreipiasi į Vyriausybę su vėluojamų pateikti Vyriausybės išvadų sąrašu (paskutinis toks sąrašas ir paraginimas gautas 2022-05-17), kurio įgyvendinimas reguliariai monitoruojamas Vyriausybės kanceliarijoje“, – nurodyta atsakyme.