„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 04 01

Dėl žemės išteklių užsimojo iškirsti beveik 8 ha istorinio miško: ar buldozeriai sudrums Holokausto aukų ramybę?

Batniavos seniūnija neatsigina nuožmių verslo interesų. Dar neseniai pasakytas tvirtas „ne“ smėlio ir žvyro karjerui Virbaliūnų kaime, šalia Nemuno. Dabar naujas mūšis užvirė Kriemaloje – karjerą norima įrengti iškirtus 7,7 ha miško, kuriame palaidotos Holokausto aukos. Gyventojų peticijos, protestai, rodos, privertė verslininkus kiek atsitraukti. Ar kova jau baigta?
Gyventojų protestas
Gyventojų protestas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

15min redakcija sulaukė sunerimusio Kriemalos sodininkų bendrijos pirmininko Vytauto Jokubausko skambučio.

Jis papasakojo, kad netoliese, Kvesuose, karjerus bebaigianti eksploatuoti UAB „Rizgonys“ nusitaikė ir į jų vietovę – vadovaujantis plėtros planais, norima iškirsti beveik 8 ha istorinio Pakarklės miško.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vytautas Jokubauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vytautas Jokubauskas

„Prieš tai kniso lygius laukus. Matyt, nebeturi kur knisti, tai žada kirsti mišką. Į žmonių nuomonę neatsižvelgia, Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) plane mes net neegzistuojam. Kriemalos kaimas minimas nuo XVIII a. vidurio. Yra trys sodininkų bendrijos – „Kriemala“, „Paštuva“ ir „Batniava“, yra nuolat gyvenančių žmonių, – apie 200 žemės sklypų, o jie karjerą planuoja kilometro atstumu. Vaizdinguose miškuose niokojanti ūkinė veikla iki šiol niekada nebuvo vykdoma. Bandome griebtis šiaudo.

Ar įsivaizduojate, kokia yra žadamų iškirsti miškų vertė? Vietovė nuo seno labai populiari tarp poilsiautojų, pandemijos metu rekreacinės sodybos ir sodo nameliai tapo saugiu prieglobsčiu daugeliui kauniečių. Ne veltui tarpukaryje miškų apsuptyje įsikūrusį Kriemalos kaimą poilsiui rinkdavosi ir pats prezidentas Antanas Smetona su savo šeima. Čia būta jo medžioklės plotų. Yra ir istorinis kapinynas. Nuo planuojamo karjero iki draustinio – vos keli šimtai metrų.

Esame sukrėsti. Mums protu nesuvokiama, kad šiais laikais tokius dalykus galima daryti. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) organizatorius jau yra suniokojęs kraštovaizdį gretimame Kvesų kaime. Visiems seniai jau atsibodo karjerai, bet kai ėmė kėsintis iškirsti istorinį mišką, paskutiniai kantrybės lašai išseko“, – tikino V.Jokubauskas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paštuvos valstybinis botatinis draustinis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paštuvos valstybinis botatinis draustinis

Surengė piketą

Sužinoję apie tokius verslininkų planus, gyventojai užtvindė įvairias valstybines institucijas raštais.

Nuogąstaujama, kad iškastas karjeras paveiks sodų bendrijų vandens išteklius bei jų kokybę, nes naudojamasi šuliniais, dulkės sės ant auginamų daržovių ir vaisių, akivaizdžiai sumenks rekreacinės vietovės savybės, nekilnojamojo turto vertė.

Kriemalos sodininkų bendrijos pirmininkas: „Esame sukrėsti“.

Kovo 18 dieną paviešintoje informacijoje apie parengtą Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programą, pasak V.Jokubausko, nenurodyta, kokį faktinį miško plotą užima natūralūs šaltiniai, kurie švariu vėsiu vandeniu maitina ichtiologinio draustinio hidrologinį tinklą. Šis plotas svarbus dėl to, kad sausringo laikmečio periodu karjeras gali nudrenuoti tuos šaltinius, o tai sukeltų ichtiologiniam draustiniui itin nepageidaujamą poveikį.

Kriemalos bendruomenė įsitikinusi, kad miškų, kurie sudaro vientisą teritoriją su kultūros paveldo objektais, įsikūrusiais Nemuno link, atidavimas verslo poreikiams tenkinti, prieštarautų Konstitucijai.

Tad kovo 28 dieną bendruomenės nariai, tarp kurių – ir vienuolės, surašė deklaraciją, viešai pareikšdami, kad nesutinka su „Rizgonių“ veiklos plėtra seniūnijoje.

Kovo 29 dieną surengtas piketas, įvardytas miško, kurį norima paversti dulkėtu bei triukšmingu smėlio bei žvyro karjeru, pakasynomis.

Žmonės iki išnaktų degino žvakes, tikino, kad verslo interesai neturėtų nustelbti žmonių ramybės ir gyvos gamtos. Jie teigė nenorintys gyventi apkasuose.

Tokiais veiksmais siekiama išsaugoti ne tik mišką, gyvenimo kokybę, bet ir Holokausto aukų ramybę.

Būtent šiame miške 1941 metų rugpjūčio 28 dieną buvo įvykdyta viena didžiausių Kauno rajone nacistinės valdžios egzekucijų – sušaudyta ir užkasta apie 800 iš aplinkinių vietovių atvežtų žydų. Ši Holokausto vieta (stovi tai įamžinantis Jaučakių memorialas) paskelbta Nacionaliniu kultūros paminklu.

„Pasivaikščiokite po mišką, kurio greitai gali nelikti“, – kvietė piketuotojai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gyventojų protestas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gyventojų protestas

Seniūnas: nusitaikė į kur kas didesnę teritoriją

Aštrių žodžių verslininkams negailėjo ir 15min pakalbintas Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis.

Pasak jo, jei „Rizgonių“ planai būtų įgyvendinti, Kriemalos kaimo ir sodų bendrijų gyventojams tektų išsikraustyti.

„Planuojami iškirsti miškai visais laikais buvo čia gyvenusių žmonių užuovėja, juose slapstėsi 1863–1864 metų sukilėliai, pokario partizanai. Kilometro atstumu yra Holokausto aukų vieta – apie tūkstantis žmonių guli. Kaip tik 80-metis šiemet bus minimas. Manau, Kauno rajone didesnės Holokausto aukų atminimo vietos nėra.

Sako, kad kaulų nekas. Čia tas pats, kai turime dar nevisiškai užpildytas kapines, tai ten, kur dar nepalaidoti žmonės, galima kitkuo užsiimti? Mes Pakarklės mišką suvokiame kaip vientisą. Nesvarbu, kad Holokausto aukų atminimo vieta neįeina tiksliai į būsimo karjero teritoriją, bet yra labai arti jos. Nesuvokiama, jei tokiu nedideliu atstumu prasidės tokio mąsto darbai... Kaip atrodytų, jei prie Aušvico imtų tokią veiklą vykdyti? Pas mus tokie standartai? Taip, tikiu, kad kaulų nekas, bet iki pat kapavietės kuoliuko galima tai daryti?“ – stebėjosi seniūnas.

Pasak jo, visas Pakarklės miškas suvokiamas kaip rekreacinės paskirties – buvęs draustinis.

„Prieš kokį dešimtmetį Paštuvos botaninio draustinio ir Karklės ichtiologinio draustinio teritorija susitraukė. Taip ši teritorija iš kurortinės, metams bėgant, tapo miško ūkio paskirties. Nekeista? Daug metų jie mina kulnus, kad reikia šį mišką kirsti, bet urėdija atsilaikydavo iki šiol. Kas kompensuos visiems gyventojams prarastą gyvenimo kokybę? Visi čia, į rekreacinę zoną, keliasi, investuoja, nes tikisi ramybės, o dabar toks monstras išlįs“, – tikino Š.Pikelis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paštuvos valstybinis botatinis draustinis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paštuvos valstybinis botatinis draustinis

Jo nuomone, 7,7 ha būtų tik pirmasis „Rizgonių“ žingsnis. Iš tikro, seniūno teigimu, verslas nusitaikęs išmiškinti kur kas didesnę teritoriją – apie 110 ha.

„Visą masyvą norės iškirsti iki draustinio. Pagal įstatymus juk leidžiama iki kuoliuko ar ribos. Jie nusitaikę tikrai į daugiau – dėl tokio mažo gabaliuko kaip 7 hektarai... Tokia didelė įmonė tikrai čia dėl tiek neitų. Jei nori plėstis, tai kam į mišką (Vakarų kryptimi, link Nemuno – aut. past.)? Prašom, plėskitės į kitą pusę.

Anoje Jurbarko kelio pusėje (prie Kvesų) bendruomenė jau yra susitaikiusi su karjerais, ten taip ar anaip jau Marso kanjonai padaryti. Tačiau ten plėstis nenori, – per mažai ploto jiems“, – nuomonę išsakė Š.Pikelis.

Kauno rajono savivaldybės nuotr./Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis
Kauno rajono savivaldybės nuotr./Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis

Kauno rajono meras nepritaria „Rizgonių“ planams

Gyventojų pusėn stoja ir Kauno rajono savivaldybė, jau spėjusi užkirsti kelią planuotiems karjerams Virbaliūnų kaime.

Kovo 31 dieną, išklausęs Batniavos bendruomenės atstovus, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įpareigojo administraciją parengti savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų nepritarta planuojamai „Rizgonių“ ūkinei veiklai Pakarklės miške.

Meras rėmėsi 1323 vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į žavų gamtos kampelį.

„Žmonės jaučiasi „apkasti“ iš visų pusių ir iš jų dar tyčiojamasi. Nuvažiuokite į senuosius Kvesų karjerus, ten – Marso krateriai. Pasitarsime su Valstybine miškų urėdija, Kultūros paveldo departamentu, kitomis tarnybomis, išgryninsime teisinius argumentus. Vis dėlto, tai nėra Virbaliūnų analogas. Kultūros paveldo objektai į planuojamą ūkinės veiklos teritoriją nepatenka, bet yra daug gretimybių“, – 15min teigė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Netoli ūkinei veiklai numatyto sklypo yra daug jautrių gamtos ir kultūros paveldo gretimybių.

Kauno rajono meras: „Privalome būti žmonių ir gamtos pusėje.“

Nemuno slėnyje įsikūręs senovinis Kriemalos kaimas, maždaug 0,8 km atstumu dunkso „Natura2000“ teritorijai priklausantis Pakarklės miškas ir Paštuvos botaninis draustinis, 0,76 km atstumu Rytų kryptimi – Žvirgždės dvarvietė, Antalkių kapinynas, Brūžės senovinė gyvenvietė, Brūžės dvarvietė, Kriemalos kapinynas.

Netoli Jaučakių kaimo yra jau minėta žydų žudynių vieta.

„Privalome būti žmonių ir gamtos pusėje. O verslininkai pirmiausia tegul sutvarko išdarkytą senųjų Kvesų karjerų teritoriją“, – teigė V.Makūnas ir pabrėžė, kad sutvarkyti kraštovaizdį darkančius plotus ir pritaikyti juos naujai veiklai reikalauja Žemės gelmių įstatymas.

Savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris taip pat pastebėjo, kad Kauno rajone yra daug išeksploatuotų karjerų, tačiau nė vienas jų nėra tinkamai sutvarkytas.

Baigus kasybą atsiras vandens telkinys

Kaip nurodoma kovo 18 dieną paviešintoje PAV programoje (rengėjas – UAB „GIK projektai“), tiksli PŪV vieta Naujienos kaimo teritorijoje Kauno rajone nuo Vilkijos yra nutolusi apie 3,5 km į pietryčius, nuo „Rizgonių“ Kvesų cecho administracinio pastato – apie 1,5 km į šiaurės rytus.

Kvesų telkinys yra naudojamas nuo 1986 metų ir, kaip teigiama programoje, yra viena iš svarbiausių Kauno rajono ir Kauno miesto žvyro bei smėlio produkcijos gamybos žaliavos bazių.

„Rizgonys“ Kvesų telkinį eksploatuoja nuo 2000 metų, perėmusi jį iš ankstesnių naudotojų.

Per metus ten iškasa ir perdirba iki 300 tūkst. kub. m žvyro bei smėlio.

Išteklių likučio įmonei pakaktų 2–3 metams, todėl Kvesų telkinio naujo ploto įsisavinimas yra reikalingas tolimesnės veiklos vykdymui.

Nuotraukos iš planuojamo karjero PAV programos/Planuojamo smėlio ir žvyro karjero Naujienos kaime planas
Nuotraukos iš planuojamo karjero PAV programos/Planuojamo smėlio ir žvyro karjero Naujienos kaime planas

Planuojamą plėtrai plotą „Rizgonys“ išžvalgė 2020 metais.

Spėjami vertingi smėlio ištekliai 6,42 ha plote sudaro apie 655 tūkst. kub. m, žvyro ištekliai 3,4 ha plote – apie 304 tūkst. kub. m.

PŪV teritorija patenka į valstybei nuosavybės teise valdomą sklypą, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija. Tai miškų ūkio žemė.

PŪV teritorija apima apie 7,7 ha šio sklypo dalį. Žemės sklypą planuojama padalyti į dvi dalis ir vienai daliai pakeisti žemės naudojimo paskirtį – naudingųjų iškasenų teritorija.

PAV rengėjas teigia, kad pagal Gamtinio karkaso nuostatas nedraudžiama įrengti karjerus šiose teritorijose, numatant priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti.

Nuotraukos iš planuojamo karjero PAV programos/Planuojamo smėlio ir žvyro karjero Naujienos kaime planas
Nuotraukos iš planuojamo karjero PAV programos/Planuojamo smėlio ir žvyro karjero Naujienos kaime planas

Baigus eksploataciją, šioje vietoje neva atsiras vandens telkinys, kurio kraštai bus apželdinti, – vietovė bus integruota į aplinkinį kraštovaizdį.

Tikina, kad poveikio nedarys niekam

Kaip pabrėžia PAV programos rengėjas, PŪV teritorija nepatenka į valstybės saugomas teritorijas, PŪV teritorijoje ir jos gretimybėse nėra registruotų kultūros paveldo vertybių.

Artimiausios saugomos teritorijos yra 0,8 km atstumu Vakarų kryptimi – Paštuvos botaninis draustinis ir Pakarklės miškas, priskiriamas „Natura2000“ teritorijai.

Artimiausias kultūros paveldo objektas nuo PŪV teritorijos nutolęs 0,76 km atstumu Rytų kryptimi – Žvirgždės dvarvietė.

Vykdomi kasybos darbai neva neturės įtakos kultūros paveldo vertybėms, todėl ataskaitoje išsamiai tai nebus nagrinėjama.

Artimiausia rekreacinio ir turistinio potencialo teritorija yra Nemuno upės slėnyje, nuo PŪV vietos ji nutolusi apie 2,2 km atstumu Vakarų kryptimi.

Artimiausias visuomeninės paskirties pastatas yra nutolęs apie 1,7 km atstumu – Kauno rajono Batniavos pagrindinė mokykla.

Planuojamas naudoti Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujas plotas, kaip teigiama programoje, yra mažai urbanizuotoje teritorijoje, Pakarklės miške.

Artimiausia gyvenamoji teritorija nutolusi apie 360 m atstumu nuo planuojamo kasybos darbų ploto Šiaurės Rytų kryptimi Antalkių kaime.

Planuojamo naudoti Kvesų karjero veikla gyventojų būsto sąlygoms, gyventojų saugai, susisiekimui, nelaimingų atsitikimų rizikai esminės įtakos, kaip tikina programos rengėjas, neturės, vibracija gyvenamoje teritorijoje nebus jaučiama ir gyventojų sveikatai jokio neigiamo poveikio nebus sukelta.

Nuotraukos iš planuojamo karjero PAV programos/Planuojamo smėlio ir žvyro karjero Naujienos kaime planas
Nuotraukos iš planuojamo karjero PAV programos/Planuojamo smėlio ir žvyro karjero Naujienos kaime planas

Tikinama, kad PŪV teritorija nepatenka nei į upių, nei į ežerų pakrančių apsaugos juostas ar apsaugos zonas, telkinio plote melioracinių sistemų bei hidrotechninių įrenginių, vandens gręžinių ar kitų vandens ėmimo įrenginių nėra, vandens naudojimas ir nuotėkų išleidimas būsimo karjero teritorijoje nenumatomas, todėl reikšmingo poveikio nebus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gyventojų protestas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gyventojų protestas

Karjeras veiktų 3–4 metus

Telkinio eksploataciją numatoma pradėti artimiausiais metais, parengus telkinio žemės gelmių naudojimo planą ir atlikus kitas žemės naudojimo būdo keitimo procedūras.

Planuojamas metinis smėlio ir žvyro iškasimas naujajame karjere – 300 tūkst. kub. m. Kasybą planuojama vykdyti ištisus metus su pertraukomis, priklausomai nuo rinkos poreikių.

Visi darbai bus vykdomi viena pamaina, penkias darbo dienas per savaitę. Visas telkinio sklypas bus iškastas ir rekultivuotas per 3–4 metus. Karjere vienu metu žada dirbti iki 5 darbuotojų.

Miško kirtimo ir kirtavietės tvarkymo darbus pagal atitinkamą miško tvarkos projektą atliks miškų ūkio įmonė.

Vėliau ruošiamoje PAV ataskaitoje bus aprašoma medynų sudėtis bei miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo priemonės.

Taip pat teigiama, kad stacionarių oro teršimo šaltinių PŪV teritorijoje nebus, – kasamas ir kraunamas smėlis bei žvyras yra gana drėgni, nedulka.

Smėlio dalelių dulkes į orą pakelia važiuojančių transporto priemonių ratai, tad autotransporto vidutinis judėjimo greitis karjere bus ribojamas iki 10–20 km/val., karjero vidaus keliai laistomi vandeniu.

Mediena atitektų urėdijai

15min pavyko pasikalbėti ir su „Rizgonių“ generaliniu direktoriumi Vytautu Maslausku.

Paklaustas, kodėl plėtrą planuoja būtent miško teritorijoje, jis atsakė, kad remiantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Kauno rajone žvyro atsargų ne miško teritorijoje naujai išžvalgytiems žvyro telkiniams nėra, tad norint aprūpinti Lietuvos statybines įmones nerūdinėmis statybinėmis medžiagomis, reikės įsisavinti naudingąsias iškasenas, esančias miško teritorijoje.

„Pagrindinis pasirinkimo motyvas nėra tai, kad naujoji vieta yra šalia eksploatuojamo Kvesų karjero, kadangi žvyro gavybai bei gamybai bus naudojamos naujos modernios technologijos. Ši teritorija pasirinkta, nes joje jau yra atlikta prognozinė žvalgyba. Išžvalgytas 7,7 ha plotas yra po mišku.

Kadangi miškas priklauso Valstybinei miškų urėdijai, tai įmonė, kuri užsiims ūkine veikla, sumoka kompensaciją už miško iškirtimą, Valstybinė miškų urėdija iškerta ir pasiima medieną savo reikmėms. Prieš tai turi būti sutvarkyti visi reikiami dokumentai karjero naudojimui, patvirtinta PAV ataskaita, žemės gelmių naudojimo planas. Niekas dabar miško nekirs – tai ilgas procesas. Net jei viskas vyktų sklandžiai, dokumentų rengimas užtruktų apie trejus metus.

O kalbos, kad esame nusitaikę į 110 ha teritoriją, tėra Batniavos seniūno nuomonė. Tokių kalbų iš mūsų niekad nėra buvę“, – patikino „Rizgonių“ generalinis direktorius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paštuvos valstybinis botatinis draustinis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paštuvos valstybinis botatinis draustinis

Paklaustas, kokią kompensaciją gali tekti sumokėti už 7,7 ha miško iškirtimą, jis atsakė tiksliai nežinantis – apie 7–9 tūkst. eurų už hektarą.

„Iki 2017 metų išeksploatuotą ir rekultivuotą Kvesų cecho kasybos plotą „Rizgonys“ apsodino 20 ha mišku (žemė buvo ne miško teritorijoje) ir grąžino į Valstybės žemės fondui. Šiais metais yra paruoštas 12 ha plotas miško sodinimui, kuris planuojamas apsodinti balandžio–gegužės mėnesiais“, – tai, kad ne tik kerta, bet ir sodina, patikino V.Maslauskas.

Visi atsakymai į šiuo metu dar kylančius klausimus dėl PŪV, anot jo, bus numatyti PAV ataskaitoje ir žemės gelmių naudojimo plane.

Karjeras gali būti pradėtas eksploatuoti tik tuomet, kai bus paruošti ir suderinti su atitinkamomis institucijomis kasybos darbams vykdyti dokumentai.

Tiesa, balandžio 1 dieną kalbėdamas su 15min žurnaliste, tris dešimtmečius šioje srityje besidarbuojantis „Rizgonių“ vadovas pripažino, pirmą kartą sulaukiantis tokio pasipriešinimo įmonės planams. Netgi gaunantis pikto turinio laiškų, kuriuose jis įvardijamas didžiausiu nusikaltėliu.

V.Maslauskas prisipažino, dabar jau abejojantis, ar miškas bus kertamas ir ar karjeras toje vietoje išdygs.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad pasiduoda ir atsitraukia, „Rizgonių“ vadovas atsakė, kad galutinius taškus ant i sudės valstybės institucijos, dalyvaujančios šiame procese.

Jei nors viena iš šių institucijų pasakys „ne“, projekto stumti prievarta, kovoti teismuose, anot pašnekovo, nesiruošiama, – bus ieškoma kitos alternatyvos.

Urėdija nori, kad miškas išliktų

15min kreipėsi ir į Valstybinę miškų urėdiją (VMU). Klausta, kaip institucija vertina tai, kad smėlio ir žvyro karjerus numatoma įrengti miškingose vietovėse.

Kaip rašoma VMU atsakyme redakcijai, urėdija neturi teisinių įgalinimų keisti miškų grupes, o, aptariamu atveju, įgaliotos institucijos nustatė tokias miškų grupes, kurios atitiko miškų tvarkymo schemų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

VMU neva vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą jai patikėtuose valstybinės reikšmės miškuose ir nėra šios PŪV – žemės gelmių naudojimo, organizatorius.

Atlikus PAV procedūras, išvadą dėl karjero veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams priims Aplinkos apsaugos agentūra.

Sprendimą dėl karjero naudingųjų iškasenų, šiuo atveju, planuojamo smėlio / žvyro karjero, leidimo išdavimo ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis klausimus sprendžia Lietuvos geologijos tarnyba.

Šiems sprendimams priimti turi būti parengtas žemės gelmių naudojimo planas.

„Miškas neruošiamas karjero atidarymui. Šioje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka atliktas tik naudingųjų iškasenų žvalgymas, kurį atliko „Rizgonys“. Tačiau kirtimai nevykdomi ir negalės būti vykdomi, kol nebus užbaigtos karjero steigimo procedūros.

Jei Aplinkos apsaugos agentūra priims neigiamą išvadą dėl PŪV atitikimo teisės aktų reikalavimams, jei Lietuvos geologijos tarnyba neišduos leidimo karjero eksploatavimui arba PŪV – karjero naudojimo, organizatoriai atsisakys planuoti tokią veiklą ir karjero steigimo procedūros bus nutrauktos“, – patikino Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, VMU Komunikacijos vadovė.

Urėdija nepritaria šio karjero atidarymui.

Ji atskleidė, kad karjerus eksploatuojanti įmonė ne vieną kartą kreipėsi į VMU dėl karjero steigimo.

Urėdija šioje teritorijoje ir toliau planuoja auginti mišką, kuris jai suteiktas valdyti patikėjimo teise ir nepritaria šio karjero atidarymui.

VMU pozicija aiški: šioje vietoje ir toliau turėtų išlikti miškas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Miškininkų automobilių pristatyme
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Miškininkų automobilių pristatyme

„VMU yra gavusi ne vieną prašymą dėl karjerų steigimo, bet miškų urėdija neturi tikslo pritarti naujų karjerų steigimui patikėjimo teise valdomoje miško žemėje, kadangi šiuose sklypuose auginame, prižiūrime, eksploatuojame miškus“, – teigė VMU atstovė.

Vertingų medžių, augalų ar gyvūnų nėra

Paklausta, kodėl karjero steigimui pasirinkta būtent ši teritorija, VMU atstovė paaiškino, kad įmonė renkasi teritoriją ne pagal tai, kas yra ant žemės, o kokie ištekliai yra po žeme, remdamasi Lietuvos geologijos tarnybos žvalgymų duomenimis.

Šiuo metu, kol sprendimai dėl karjero minėtų institucijų nėra priimti, pasak jos, nėra aišku tai, kiek tiksliai medžių žadama iškirsti.

Teritorija, kurioje planuojamas karjeras – IV grupės ūkiniai miškai, ūkininkavimo tikslas juose – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Šioje teritorijoje nėra vertingų medžių, augalų ar gyvūnų.

Procesai dėl žemės sklypo paskirties keitimo ar sklypo atidalijimo ar perdavimo nepradėti.

„Mes, kaip įmonė, teigiamai vertiname, kad gyventojai turi savo nuomonę ir išsako susirūpinimą dėl miško išsaugojimo“, – patikino S.Trinkūnaitė-Rimkienė.

Daug kas – savivaldybės rankose

Aplinkos apsaugos agentūra, kuri ir turės priimti galutinį sprendimą dėl PAV programos bei ataskaitos, atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu iki PAV programos, su kuria siūloma šiuo metu susipažinti viešai, patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl PŪV galimybių, PAV procedūrų negalima tęsti tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas.

PAV ataskaitoje, kuri rengiama patvirtinus PAV programą, turės būti nagrinėjama ir pateikiama informacija apie galimą tiesioginį ar netiesioginį PAV žmonių sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei.

Taip pat PAV ataskaitoje bus įvertintos gautos PAV subjektų bei suinteresuotos visuomenės pastabos ir pasiūlymai.

Jei agentūra priims sprendimą, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų, planuojama ūkinė veikla negalės būti vykdoma.

Priimtas toks sprendimas bendruoju atveju galioja 5-erius metus nuo jo priėmimo dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“