Demografas D.Stumbrys: svarbu nepasiduoti panikai ir laikytis kontroliuojamos „protingo traukimosi“ strategijos

Gyventojų skaičiaus mažėjimas – ne vien Lietuvos problema

Apie demografinius iššūkius 15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ kalbėjęs Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas, Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys teigė, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas – ne vien Lietuvos ar Rytų Europos problema.

„Mažas gimstamumas yra susijęs su šeimos modelio pokyčiu ir apskritai vertybių kaita. Tai pastebima visose ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse“, – sakė jis.

„Nors bendras pasaulio gyventojų skaičius vis dar nuolat auga, už tai iš esmės yra atsakinga tik Afrika, dar iš dalies – Azija. Tuo tarpu Europoje suminis gimstamumo rodiklis yra maždaug pusantro vaiko vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai. Kartų kaitą užtikrinantis rodiklis yra 2,1 vaiko“, – pasakojo D.Stumbrys.

Šiuo metu Lietuvoje per metus vidutiniškai gimsta apie 20 000, miršta maždaug 38 000 žmonių. Vis tik pagrindinė priežastis, dėl kurios nuo 1990-ųjų iki 2020-ųjų Lietuva neteko beveik milijono gyventojų, buvo emigracija.

„Migracijos prasme visos Rytų Europos, posovietinės šalys tuos tris dešimtmečius buvo gyventojus siunčiančioji pusė. Tačiau prieš keletą metų ši tendencija pasikeitė: Lietuva tapo priimančia šalimi“, – į pokytį dėmesį atkreipė demografas.

Migracijos pliusai, minusai ir iššūkiai

Tiek Lietuvos demografų, tiek Jungtinių Tautų Organizacijos prognozės rodo, kad gyventojų skaičius mūsų šalyje ir toliau mažės. Pabrėžęs, kad ši tendencija – natūralių ilgalaikių demografinių procesų pasekmė, D.Stumbrys pridūrė, jog nenumatyti įvykiai gali pakoreguoti bet kokią prognozę: „COVID pandemija Lietuvos populiaciją sumažino 20 tūkst. žmonių. Tuo tarpu dėl karo Ukrainoje per kelis 2022 m. mėnesius į mūsų šalį atvyko daugiau nei 70 000 pabėgėlių. Nė vieno iš šių įvykių jokia prognozė negalėjo numatyti“, – pasakojo specialistas.

Pasak Jungtinių Tautų skaičiavimų, 2050 m. Lietuvoje turėtų gyventi jau tik 2,2 mln. žmonių. Pripažinęs, kad šios prognozės niūrokos, D.Stumbrys tuo pat metu paragino neišsigąsti, nes „nieko radikalaus nevyksta. Nors pusantro vaiko suminis gimstamumo rodiklis aiškiai rodo neigiamas demografines tendencijas, turime ir pozityvių procesų, kuomet neigiamą demografiją kompensuoja imigracija“.

Didėjant atvykėlių skaičiui, kyla kiti iššūkiai. Didžiausias iš jų – kaip imigrantus sklandžiai integruoti į visuomenę, kad jie taptų tikrais lietuviais, o ne tiesiog laikinai mūsų šalyje gyvenančiais kitų šalių piliečiais. D.Stumbrio nuomone, pagrindinė sąlyga sėkmingai integracijai – kalba. „Esminis tapimo lietuviu požymis – kalbos išmokimas. Jei atvykėlių vaikai mokysis lietuvių mokyklose, jie ir taps lietuviais“, – įsitikinęs demografas.

Demografija – tvarus ar nevaldomas procesas?

Pagrindinė sąlyga tvariam gyventojų skaičiaus augimui ar mažėjimui visuomet yra valstybės planavimas bei strategija. Pasitelkdama įvairiausias priemones (finansinę paramą, būsto lengvatas, tėvystės atostogas ir pan.), valstybė gali sukurti aplinką, kurioje jos piliečiams įmanoma derinti darbą ir šeimą. Būtent tai (o ne būtinybė rinktis viena arba kita) yra viena pagrindinių priežasčių, skatinančių susilaukti vaikų.

Strateginio valdžios požiūrio D.Stumbrys kol kas pasigenda: „Mes, demografai jau seniai sakėme, kad, pavyzdžiui, renovuoti tokio skaičiaus mokyklų, kiek buvo atnaujinta pastaraisiais metais, nereikia, nes jose tiesiog nebus mokinių – tai buvo aišku iš gimstančių vaikų skaičiaus. Tačiau nei mūsų kas klausė, nei į tai kreipė dėmesio. O dabar matome, kad tikrai nemažai šių mokyklų periferijoje yra uždaromos“, – pavyzdį pateikė D.Stumbrys.

Pasak eksperto, populiacijos mažėjimo tendencija išliks ir mes tiesiog privalėsime su tuo susitaikyti – svarbu nepasiduoti panikai ir laikytis kontroliuojamos „protingo traukimosi“ (shrink smart) strategijos.

„Dabartinė situacija yra užprogramavusi gyventojų skaičiaus mažėjimą. Jei norėtume jį išlaikyti bent jau dabartiniame lygmenyje, kaina būtų didžiulė. Tarkim, norėdami dabartinę pustrečio milijono lietuvių populiaciją sugrąžinti į tuos laikus, kai mūsų šalyje gyveno 3,7 mln. žmonių, turėtume pritraukti milijoną imigrantų. Tai reiškia, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas būtų ne lietuvis. Ar tikrai norėtume mokėti tokią kainą?“, – retoriškai klausė pašnekovas.

Daugiau Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovo, Vilniaus universiteto docento Daumanto Stumbrio minčių – tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kuri rengiama remiant Europos Parlamentui, įgyvendinant projektą „Tavo balsas stiprina Europą“.

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: ar europiečių tikrai lieka vis mažiau?

„Tavo balsas – Europa“: ar europiečių tikrai lieka vis mažiau?