Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 08 12

Demografijos specialistė Dovilė Krupickaitė: jau beveik nebėra kam emigruoti

Nors namo grįžtančiųjų daugėja, emigracijos mastai šalyje išlieka gana dideli, rodo statistika. Tai neramina demografus, pasak kurių, jau beveik neliko kam išvykti iš Lietuvos. „Kaimai, kaip žinome, jau absoliučiai tušti. Ir jaunų žmonių likę labai mažai. Miestuose jų dar šiek tiek yra, bet tas potencialas labai smarkiai sumažėjęs“, – teigia demografijos specialistė Dovilė Krupickaitė.
Emigracija
Emigracija / 123rf.com nuotr.

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva yra viena labiausiai emigruojančių valstybių Europoje. Nuo 2004 iki 2014 emigravo net 439,5 tūkst. Lietuvos piliečių. 60 proc. emigrantų sudaro jauni, darbingo amžiaus gyventojai. Buvęs Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė sako, kad lietuvių emigracija kol kas neturi tendencijos mažėti.

Nors teigiama, kad vis daugiau žmonių grįžta į Lietuvą, tačiau, D. Paukštės manymu, šis veiksnys emigracijai didelės įtakos neturi

Nors teigiama, kad vis daugiau žmonių grįžta į Lietuvą, tačiau, D. Paukštės manymu, šis veiksnys emigracijai didelės įtakos neturi. „Jei pažvelgsime į daugiamečius stebėjimus, pamatysime tendenciją, kad išvykstančiųjų vidurkis – apie 34,5 tūkst. 2014 m., pažiūrėjus į pirmųjų dviejų ketvirčių rezultatus, turėsime tik apie 36 tūkst. Taigi mes vis tiek viršysime daugiametį vidurkį“, – sako buvęs Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas.

Anot jo, emigracijos problemą dažnai bandoma ignoruoti, teigiant, kad tai – tik laisvas asmenų judėjimas. Ši migracijos rūšis, D. Paukštės nuomone, negali būti taip vadinama, kai ji vyksta tarp ekonomiškai nelygių valstybių. Specialistas teigia, kad, 2004 m. į Europos Sąjungą (ES) įstojus 10 Rytų valstybių, lietuvių išvykimas iš šalies stipriai paspartėjo.

„Mūsų išvykstančius žmones kaip bites prie medaus traukia būtent tos šalys. Tai jau nėra laisvas asmenų judėjimas, tai jau būtent yra ekonominės migracijos rūšis. Mes, kartu su kitu pasauliu, trečiųjų šalių pasauliu, esame ekonominės migracijos dalyviai“, – teigia D. Paukštė.

Pasak jo, lietuvių išvykimas iš šalies gerokai viršija emigracijos standartus. Tyrimai parodė, kad pasaulyje emigruoja apie 3 proc. žmonijos. „Tai štai, jei Lietuva būtų tų 3 proc. rėmuose, iš tiesų nieko baisaus nebūtų. Bet Lietuvoje nuo 1990 m. emigracija sudaro 18 proc. Mes šešiskart viršijame pasaulinius rodiklius. Aš nežinau tokios kitos šalies – kitur turi įvykti gamtiniai kataklizmai, drebėjimai, karai ir visa kita, kartu sudėjus. O mūsų krašte taikos metais, kai mes galėtume vystytis, dirbti ir tvirtinti savo valstybę, žmonės, deja, renkasi išvykimą“, – sako D. Paukštė.

2009–2010 m iš Lietuvos išvykdavo apie 70 tūkst. gyventojų, o praėjusiais metais išvyko kone perpus mažiau žmonių

Demografijos specialistė prof. D. Krupickaitė teigia, kad į Lietuvą sugrįžta vis daugiau lietuvių. Dėl to, pasak jos, situacija šiek tiek gerėja. 2009–2010 m iš Lietuvos išvykdavo apie 70 tūkst. gyventojų, o praėjusiais metais išvyko kone perpus mažiau žmonių.

„Tendencijos – lyg ir gerėjančios, bet jos toli gražu dar nėra džiuginančios“, – teigia D. Krupickaitė. Anot jos, išvykti iš Lietuvos linkęs ne vien jaunimas. Dažnai iš šalies emigruoja vyresnio bei vidutinio amžiaus žmonės. Šios grupės dažniausiai išvyksta ieškoti darbo į Skandinavijos šalis, taip pat į Vokietiją.

Dažniausiai norima susirasti darbą slaugos srityje, kur darbo vietų lietuviams apstu. „Manau, ne mažiau svarbi grupė – dažniausiai šeimas išlaikantys tėvai, kurie išvyksta uždirbti į užsienį, kad galėtų išlaikyti šeimą. Žinoma, svorio centras – žmonės nuo 20 iki 30 m., tačiau ir kitų amžiaus grupių nėra labai jau mažai“, – sako D. Krupickaitė.

Prieš gerą dešimtmetį vidurines mokyklas pabaigusių jaunuolių skaičius dabar sumažėjo net 10 tūkst. Demografijos specialistės teigimu, ateityje emigracija turėtų mažėti, nes didžioji dalis potencialių emigrantų jau išvyko.

„Tas mažėjimas yra užprogramuotas ankstesnių emigracijos sukeltų demografinių problemų. Žinoma, jei dar bus krizės, [jų padaugės,] bet jau net nebematau potencialo. Kaimai, kaip žinome, jau absoliučiai tušti. Ir jaunų žmonių likę labai mažai. Miestuose jų dar šiek tiek yra, bet tas potencialas yra labai smarkiai sumažėjęs“, – tvirtina D. Krupickaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?