Į susitikimą G.Landsbergis kiek vėlavo.
Kai kurie demokratai prisiminė, kurie dar politikai vėluodavo į paskirtus susitikimus, rūpinosi, ar spės užsiregistruoti Seimo plenariniame posėdyje.
„Visgi gal padėkokime ministrui už ketinimus“, – tarstelėjo buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Sulig tais žodžiais G.Landsbergis pasirodė.
Jam per 15 susitikimo minučių pateikti keli klausimai dėl situacijos su tranzitu į Kaliningradą.
Toliau aiškinosi
S.Skvernelis klausė, ar ministras gali patvirtinti, kad svarstant sankcijų paketus mūsų šalies atstovai sąmoningai apsisprendė nekelti klausimo dėl Kaliningrado tranzito, tikintis, jog jis bus išspręstas savaime.
„Tai, ką jūs formuluojate, tai negaliu tokios informacijos patvirtinti. Nebuvo nei formalaus, nei neformalaus sprendimo priimta niekada, kad klausimas nebus keliamas“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
G.Landsbergis teigė, kad šis klausimas nuolat buvo keliamas visais lygiais: nuo Europos Vadovų Tarybos, kurioje Lietuvai atstovauja prezidentas, iki ambasadoriaus Europos Sąjungoje.
Parlamentaras Lukas Savickas rado Europos Komisijos balandžio 14 dienos išaiškinimą klausimų–atsakymų forma dėl Kaliningrado tranzito.
„Jis labai aiškiai iš esmės pateikia būtent tą patį tekstą, kaip aš suprantu, kuris ir buvo pateiktas Vyriausybei Europos Komisijos balandžio viduryje. (...) Čia klausimas yra toks: žinoma, kad pačiame dokumente teigiama, jog sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais. Ir čia prasideda tam tikra interpretacija, kad pats dokumentas, kaip mums matoma iš antraštės, kalba būtent apie transportavimą keliu“, – pastebėjo demokratų atstovas.
L.Savickas taip pat domėjosi, ar Vyriausybės pasirinkimas nelaukti tolesnio Europos Komisijos išaiškinimo, kai žinota, jog jis bus, buvo teisingas.
Ministras kartojo, kad sprendimus dėl sankcijų taikymo priima ne Vyriausybė.
Atsakomybę už sankcijų įgyvendinimą esą prisiima jų vykdymo subjektas – fizinis ir juridinis asmuo turi pareigą nuspręsti, kaip, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos yra taikomos.
Užsienio reikalų ministerijos atsakomybė buvo perduoti Europos Komisijos išaiškinimus suinteresuotoms pusėms. Tas, anot jo, ir buvo padaryta – informacija pateikta įmonėms.
G.Landsbergis akcentavo, kad po pirminio Europos Komisijos išaiškinimo dėl sankcijų taikymo, gauto balandį, naujo dokumento nebuvo sulaukta.
Užsienio reikalų ministro teigimu, indikacijų apie tai, kad naujas išaiškinimas iš Briuselio bus, nebuvo. Pradinės Europos Komisijos formuluotės buvo pakeistos liepą.
Kartu G.Landsbergis sakė, kad Lietuva prašė, kad Europos Komisija pateiktų gaires, kurios galiotų visoms Europos Sąjungos valstybėms.
Svarsto apie interpeliaciją
„Tikrai nėra aiškiau. Yra kai kurie atsakymai, kurie galbūt koreguoja prieš tai išsakytas mintis, reikalinga tikslinti. Manau, kad visgi mes turėtume turėti tą formatą, kad galėtume leisti iš Seimo tribūnos ministrui atsakyti į daug klausimų – labai konkrečių ir labai aiškiai“, – po susitikimo su G.Landsbergiu, referuodamas į galimą interpeliaciją jam, komentavo S.Skvernelis.
Kitos Seimo opozicinės frakcijos – Lietuvos socialdemokratų partijos – seniūnas Gintautas Paluckas sakė, kad bus buriama konsultacinė grupė, surašysianti klausimus užsienio reikalų ministrui.
Jo žodžiais, rudenį pasitiksime su interpeliacija G.Landsbergiui.
Interpeliaciją užsienio reikalų ministrui žada paremti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau du kartus buvo pasisakiusi, kad dabartinis užsienio reikalų ministras Lietuvai daro daugiau žalos negu naudos. Interpeliacija, jeigu ji įvyks, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai ją palaikys“, – žurnalistams Seime sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas, kurį cituoja naujienų agentūra BNS.
„Kaliningrado tranzito nesusipratimas (...) ne tik parodo nekompetenciją šio užsienio reikalų ministro. Bet yra klausimų ir kitų – Kinijos problema. Karas su Kinija, kiek žalos Lietuvai padarė? Toliau baltarusiškų trąšų skandalas, kuris taip pat mums kainavo reputaciją prieš JAV“, – pridūrė jis.
Dėl Vakarų sankcionuotų rusiškų prekių tranzito iš „pagrindinės“ Rusijos į Kaliningrado sritį kilo sumaištis.
Lietuva, kaip tvirtino atsakingi pareigūnai, sulaukusi Europos Komisijos išaiškinimo, birželio 17 dieną sustabdė rusiškų plieno ir kitų juodųjų metalų produktų pervežimą savo teritorija.
Nuo liepos 10 dienos į Kaliningradą per Lietuvą uždrausta gabenti rusišką cementą, alkoholį ir prabangos prekes.
Tai sukėlė Rusijos isteriją.
Pavyzdžiui, S.Skvernelis svarstė, kad Lietuvos institucijos neteisingai interpretavo Europos Sąjungos ribojimų taikymą.
Liepos 13 dieną Europos Komisija pateikė patikslintą sankcijų taikymo tvarkos išaiškinimą.
Pagal jį, Vilnius turi atnaujinti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą geležinkeliais per Lietuva.
Neoficialiai teigiama, kad prie tokio sprendimo prisidėjo Vokietija ir JAV.
G.Landsbergis sakė, kad Lietuva šio Europos Komisijos išaiškinimo neprašė.
Dalis valdančiųjų ir opozicija kritikuoja Vyriausybę dėl šių Europos Komisijos gairių, kaltina, jog nesugebėta užsitikrinti partnerių paramos ir suteikta galimybė Rusijai didinti spaudimą.
Dėl skandalingos situacijos viena didžiausių opozicinių jėgų Seime – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – ketina spręsti dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui.
G.Landsbergis su opozicija nesutinka ir sakė nematantis priežasties atsistatydinimui.
„Kalbant apie opozicijos pasisakymus, manau, kad geriausia būtų, jeigu opozicija įvardintų dėl ko. Skaičiau, varčiau, iš vienos pusės žiūrėjau, nuo pradžios iki pabaigos skaičiau – nerandu dėl ko. Kaip opozicija mato, koks turėtų būti valstybės interesas šiame klausime?
Aš galiu paaiškinti, kaip aš matau, kaip šita Vyriausybė suvokia valstybės interesą – kaip Rusijos suvaržymą. Ir to mes siekiame įvairiais būdais“, – penktadienį kalbėjo jis.
