Politikos formavimo šioje srityje funkcijos bus pavestos Teisingumo ministerijai. Numatoma centralizuoti valstybės archyvų sistemos valdymą – reorganizuoti Lietuvos archyvų departamentą ir jam pavaldžias įstaigas į Nacionalinę dokumentų ir archyvų tarnybą prie Teisingumo ministerijos su struktūriniais padaliniais: Lietuvos centriniu valstybės archyvu (prie jo prijungiant Lietuvos valstybės naująjį archyvą, Lietuvos literatūros ir meno archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą, užtikrinant archyvų, kaip dokumentų saugyklų, veiklos tęstinumą) ir ne daugiau kaip 5-iais apskrities archyvais, atsižvelgiant į vykdomą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio valdymo reformą, bei pavaldžia viešuoju juridiniu asmeniu įstaiga Lietuvos ypatinguoju archyvu, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Numatoma sumažinti ne mažiau kaip 10 proc. pareigybių nuo viso pareigybių skaičiaus, pirmiausiai mažinant bendrosios veiklos srities, užtikrinančios įstaigos vidaus administravimą, ir vadovų (įstaigos vadovo pavaduotojų ir įvairaus lygmens padalinių vadovų) pareigybių skaičių bei atitinkamai sumažinant skiriamus asignavimus.
Tam, kad šie pasiūlymai būtų įgyvendinti Ministrų kabinetas pavedė Teisingumo ministerijai iki birželio 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir kitų su tuo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Šiais siūlymais siekiama tobulinti šios srities valdymą, atskiriant funkcijas, tai yra už politikos formavimą būtų atsakingas teisingumo ministras, o už politikos įgyvendinimą ir priežiūrą – ministerijai pavaldi institucija. Be to, būtų sutaupyta iki 1 mln. litų išlaidų.
Premjeras tikina, kad archyvai nedings
Valstybės archyvų centralizavimas nereiškia archyvų naikinimo fizine prasme, o siūloma reforma siekiama tik racionalizuoti sistemos valdymą, teigia premjeras Andrius Kubilius.
Patys archyvai, jų pastatai, lentynos, bylos lieka visiškai nepajudinami. Mes bandome racionalizuoti patį valdymą, – žurnalistams sakė A.Kubilius.Tai ministras pirmininkas sakė pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo pritarta Lietuvos archyvų departamento pertvarkai. Pasak A.Kubiliaus, žiniasklaidoje pasirodę nuogąstavimai dėl galimo kai kurių archyvų naikinimo buvo nepagrįsti.
„Patys archyvai, jų pastatai, lentynos, bylos lieka visiškai nepajudinami. Mes bandome racionalizuoti patį valdymą“, – A.Kubiliaus žodžius žurnalistams cituoja BNS.
„Archyvų valdymo centralizavimas visiškai nereiškia, kad jie yra kaip nors naikinami fizine prasme, likviduojami, kad kažkam atitenka pastatai, kažkam atitenka bylos. Viskas lieka taip pat, tik racionalizavus patį valdymą, aš manau, kad ir visuomenei, ir archyvų tyrinėtojams bus paprasčiau ir lengviau. Ir, be abejo, sutaupysime lėšų“, – žurnalistams komentuodamas tokią pertvarką sakė A.Kubilius.
Spaudoje skelbta, kad Lietuvos archyvų departamento pertvarka sulaukė kritikos iš mokslininkų, kurie parengė kreipimąsi Vyriausybei, prieštaraudami „archyvų naikinimui“.
„Įgyvendinusi komisijos siūlymą Lietuva taptų vienintele šalimi Europoje, kuri neturi valstybės archyvų kaip įstaigų – valstybingumą įrodančių šaltinių saugotojų. Manome, kad mechaniškas archyvų jungimas yra tolygus dešimtmečiais kurto ir sėkmingai veikiančio valstybės archyvų tinklo griovimui. Tokiu būdu sutaupytos lėšos nekompensuos padarytos žalos archyvams, juose saugomiems dokumentams ir piliečių galimybėms naudotis informacija. Toks sprendimas neracionalus ir vadybiniu požiūriu“, – rašoma kelių dešimčių mokslininkų kreipimesi, kurį pirmadienį cituoja dienraštis „Lietuvos žinios“.
