Karolina (vardas pakeistas – 15min) sausio mėnesį įsidarbino muzikos prekių parduotuvėje „Tamsta“. Mėnesio pabaigoje ji atliko įprastą procedūrą – į naująją darbovietę pristatė medicininę sveikatos pažymą.
Vadovai joje pamatė tai, ko galbūt nesitikėjo – pažymoje fiksuota, kad Karolina turi 50 proc. nedarbingumą dėl psichosocialinės negalios – depresijos.
„Bendradarbė manęs paklausė, dėl ko turiu sumažintą darbingumą, pasakiau, kad dėl depresijos. Ji tai pranešė vyriausiajai finansininkei, kuri už pusvalandžio mane pasikvietė į savo kabinetą. Vos tik atsisėdau į kėdę, ši man priekaištavo, kad nesakiau tokio, jų nuomone, svarbaus dalyko“, – pasakoja Karolina.
Pasak jos, finansininkė pareiškė, kad dirbti parduotuvės apskaitininke yra per didelis stresas, ir mergina, jų nuomone, to streso neatlaikys, todėl būtina ją atleisti.
„Aiškino man, kad gal ir galiu dirbti apskaitininke, bet ne tokioje aplinkoje, kur daug žmonių ir klientų. Tada pasakė, kad turiu dvi išeitis –arba parašyti prašymą, kad savo noru išeinu iš darbo, arba jie parašys, kad neatlaikiau bandomojo laikotarpio. Nežinodama, ką daryti tokioje situacijoje, sutikau parašyti prašymą, kad išeinu savo noru. Pasirašiau dokumentus ir išėjau“, – prisimena Karolina.
Mergina tikina jau kreipusis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl patirtos diskriminacijos.
Man sakė, kad aš galiu dirbti šį darbą, bet ne pas juos.
Karolina tikina, kad, jos žiniomis, žmogus turi teisę darbdaviui nepasakoti apie psichologines problemas, jeigu tai nedaro reikšmingos įtakos darbui. Nors vadovai pabrėžė, kad tokia darbo aplinka dėl streso ir įtampos jai yra netinkama, Karolina įsitikinusi, kad tai netiesa, nes darbe ji jautėsi gerai.
„Aš pasakiau, kad kitą dieną atnešiu rekomendacijų lapą, kuriame parašyta, kokiomis sąlygomis man nerekomenduojama dirbti, tačiau jiems nebuvo įdomu, į diskusijas jau nebesivėlė.
Man sakė, kad aš galiu dirbti šį darbą, bet ne pas juos, kad negaliu dirbti tarp žmonių. Tai yra absurdas, nes aš kaip tik ir ieškojau tokio darbo –tarp žmonių būti man sveika“, – aiškino mergina.
„Mes nesame nusistatę prieš negalią“
15min susisiekė su „Tamstos“ vyr. finansininke Nijole Skernevičiene. Pasak jos, įmonė tikrai nėra nusistačiusi prieš negalią, o vienoje iš parduotuvių sėkmingai dirba ir neįgalus vaikinas.
Tačiau, pasak finansininkės, Karolina tiesiog neišlaikė bandomojo laikotarpio, todėl negalia čia niekuo dėta.
„Matėsi, kad jai sunku, jos darbo vieta parduotuvėje, o ten triukšmas, stresas. Kitą dieną davėm jai daugiau sąskaitų, o ji paskui pasakė vadybininkei, kad jai labai baugu. Prašė kol kas neduoti tiek daug darbų. Tada ir vadybininkė pastebėjo, kad kažkas negerai. O kai atnešė medicininę knygelę, supratome, kad žmogus tokioj darbo vietoj negali dirbti.
Juk klientai gali ateiti, supykti dėl prekių, o ji vis tiek sakė, kad gali dirbti. Sudarėm bandomąjį laikotarpį ir patys pamatėm, kad jai sunku susikaupti. Ji paprašė, kad mes ją atleistumėm. Aš niekada nešneku viena su darbuotojais, kartu buvo ir mūsų vadybininkė, ji negirdėjo jokių pykčių. Jeigu žmogus turi tokią ligą, jis negali ten dirbti. Mes negalim suteikti jai tinkamų sąlygų“, – tikino N.Skernevičienė.
Juk klientai gali ateiti, supykti dėl prekių, o ji vis tiek sakė, kad gali dirbti.
Pasak „Tamstos“ atstovės, jei Karolina apie dėl depresijos esantį nedarbingumą būtų pranešusi anksčiau, įmonė vis tiek būtų stebėjusi jos darbą, ir pagal tai spręstų, ar ji tinkama tęsti savo pareigas. Šiuo atveju, anot N.Skernevičienės, Karolinai tiesiog trūko darbui reikalingų įgūdžių.
„Niekas jos nekaltina dėl psichologinių dalykų, tiesiog ji negalėjo dirbti tokio darbo“, – tikino finansininkė.
Vis dėlto pati Karolina sako, kad tokie argumentai nėra tiesa. Pasak jos, medicininės pažymos data įtartinai sutampa su jos atleidimo data, o kolegė, kuri ją apmokė, ne kartą sakiusi, jog Karolina dirba puikiai.
„Buvo taip, jog trečią darbo dieną užsiminiau kolegei, kad daug darbų užkrovė kaip naujokei, bet kitą dieną jau pasakiau, kad galiu pradėti daryti naujas užduotis, nes su tuo, ką iki tol išmokau, jau puikiai susidoroju. Kolegė davė man papildomo darbo, viskas ėjo labai sklandžiai“, – prisimena ji.
Merginai skaudžiausias yra ne darbo praradimas, o darbdavių požiūris į psichinę sveikatą.
„Man skaudžiausia, kad tokie žmonės vis dar gyvena mituose apie depresiją. Juk daugybė žmonių gyvena su psichinėmis ligomis, dirba įvairius darbus, ir itin kvalifikuotus darbus. Jų „nurašyti“ negalima“, – sako Karolina.
