Demokratų frakcijos „Vardan tos“ seniūnas Saulius Skvernelis antradienį žurnalistams teigė, jog frakcija būtų linkusi tartis su visomis Seimo opozicinėmis frakcijomis.
„Mūsų frakcija pasiruošusi bendradarbiauti ir formaliai, ir neformaliai su visa opozicija“, – sakė jis.
Tiesa, politikas sutiko, jog susitarti nori ne visi.
Yra tam tikri asmeniškumai.
„Yra tam tikri asmeniškumai – „darbiečiai“ ir „regionai“. Ten turbūt istoriškai žiūrint atrastume, kodėl yra tokie sprendimai.
Tada yra, matyt, mūsų frakcija ir kolegos „valstiečiai“. Galbūt irgi dar tos aistros karštos kaip matau yra, tikiuosi, kad jos nurims, nes mes tikrai esame atviri ir su jais bendradarbiauti“, – tikino S.Skvernelis.
Pasak jo, sudėtinga gali būti susitarti ir dėl politinių išskaičiavimų:
„Tada yra politiniai išskaičiavimai, jeigu susivienys opozicija, kas dabar kokį rinkėją arčiausiai prisitrauks. Kada tokie išskaičiavimai yra svarbesni už pagrindinį tikslą – vieningos opozicijos veikimą, kuris gali būti efektyvus ir rezultatyvus, tada plos ir džiaugsis dėl to valdantieji.“
Visgi S.Skvernelis reiškė viltį, jog, jei net pavyks pasirašyti formalaus susitarimo, opozicija veiks vieningai.
„Aš tikiuosi, kad be formalaus, jeigu jo nepavyks [pasirašyti], mes balsavimuose bendras pozicijas sugebėsime turėti. <...> Mes dėsime visas pastangas, kad taip ir būtų“, – teigė Seimo narys.
Abejoja, ar atsiras koalicija ir opozicijos lyderis
Darbo partijos frakcija nėra linkusi rašytis susitarimo su Regionų frakcija.
„Darbo partijos taryba priėmė sprendimą, kad partija nerekomenduoja eiti su Regionų frakcija į bendrą koaliciją dėl opozicijos darbo“, – antradienį Seime žurnalistams pranešė Seimo „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Jo pasisakymą cituoja BNS.
Esant tokiai situacijai, manau, kad sudaryti koaliciją, kuri galėtų turėti opozicijos lyderį, tampa beveik neįmanoma.
„Esant tokiai situacijai, manau, kad sudaryti koaliciją, kuri galėtų turėti opozicijos lyderį, tampa beveik neįmanoma, žinant visus kitus dar santykius tarp „valstiečių“ ir naujai susikūrusios frakcijos. Manau, kad matematiškai tai tampa labai sudėtinga“, – pridūrė V.Gapšys.
Jo teigimu, prieš bendrą darbą su Regionų frakcija buvo dauguma partijos skyrių atstovų.
Šiai frakcijai priklauso buvęs „darbietis“ Jonas Pinskus. Jis vadovauja Regionų partijai, kurios nariai yra ir dalis buvusių Darbo partijos narių.
„ <...> Turbūt yra nuoskaudų iš ankstesnių laikų, turbūt gerai žinote mūsų istoriją ir santykių persipynimą. Ir toks sprendimas labai didele balsų persvara buvo priimtas“, – sakė V.Gapšys.
Jo teigimu, kitoms opozicijos frakcijoms sudaryti koaliciją ir išsirinkti lyderį taip pat yra sudėtinga.
„Yra santykiai tarp „valstiečių“ ir S.Skvernelio frakcijos, yra santykiai su socialdemokratais, kur socialdemokratai yra priėmę sprendimą (nedalyvauti opozicijos koalicijoje – BNS)“, – sakė „darbietis“.
„Kadangi visi turi tam tikrų raudonųjų linijų, tos linijos susikerta į tokią geometrinę figūrą, kur niekas nebegali išsinarplioti ir ką nors pasiekti. Manau, kol opozicijos frakcijos braižysis savo ateitį būtent tokiais apsiribojimais – kad negalime su vienais ar kitais dirbti, opozicijos lyderio ir nebus.
Bet tai nėra jokia tragedija. Visi turi lyderius savo frakcijos viduje, galės komunikuoti ir bendrauti, ir toliau judėti į priekį“, – teigė V.Gapšys.
Regionų frakcija, pasak jos seniūnės Ritos Tamašunienės, taip pat neturi noro bendradarbiauti su „darbiečiais“.
Apie tai esą su Darbo partijos frakcija net nebuvo kalbėta.
Šiandien tariame jiems tvirtą „ne“.
„Mes su jais neiname į jokią koaliciją, to klausimo net nesvarstėme. Ir šiandien tariame jiems tvirtą „ne“ – frakcijai, su kuria mes nenorime bendradarbiauti. Ypač kalbant apie visus jų procesus teismuose“, – 15min komentavo politikė.
Su kitomis opozicinėmis frakcijomis, pasak jos, vyksta nuolatinis dialogas.
LVŽS svarsto bendradarbiauti su Demokratų frakcija
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė apgailestavo dėl „darbiečių“ sprendimo.
„Darbo partijos frakcija mus veda lyg ir į tokią situaciją, kai visi suprantame, kad be Regionų frakcijos dabartinė mūsų koalicija – „valstiečių“ ir „darbiečių“ – jeigu jie neketina bendradarbiauti, mums trūksta narių“, – BNS sakė „valstietė“.
Anot jos, socialdemokratams nekeičiant nuomonės ir toliau atsisakant pasirašyti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, vienintelė galimybė turėti opozicijos lyderį yra į koaliciją pakviesti nuo „valstiečių“ atskilusią Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.
„Mes svarstome galimybes, tik su tam tikromis sąlygomis“, – sakė A.Norkienė.
Nenori bendradarbiauti su „prisišiukšlinusiais“
Socialdemokratai, pasak šios frakcijos seniūno Algirdo Syso, išvis bent jau kol kas neketina jungtis į kokias nors koalicijas opozicijoje.
„Dėl neformalaus bendravimo – jis yra, buvo ir bus. <...> Dėl kitokio – mūsų politinė taryba priėmė aiškų sprendimą, kad mes toliau dirbame kaip konstruktyvi opozicija, bet nesijungdama į jokius papildomus opozicinius junginius, – Seime žurnalistams komentavo politikas.
Mes nematome reikiamo skaičiaus frakcijų narių, kurie nebūtų liaudiškai sakant prisišiukšlinę.
– Esmė visų tų junginių yra kažkurį laikotarpį turėti opozicijos lyderio postą. Daugiau ten jokių didesnių privilegijų <...>.
Mes nematome reikiamo skaičiaus frakcijų narių, kurie nebūtų liaudiškai sakant prisišiukšlinę.“
Pasak A.Syso, kiekvienoje iš opozicinių frakcijų yra asmenų, kurių vertybės nuo socialdemokratų esą labai skiriasi.
„Mes nesuprantam, kaip su tokiais žmonėmis galima dirbti, nesvarbu, kad jų ten vienetai“, – kalbėjo jis.
Tartis dėl bendradarbiavimo, pasak socialdemokratų frakcijos seniūno, galbūt prireiktų nebent tuomet, jei griūtų Vyriausybė:
„Griūtų Vyriausybė, galbūt susiformuotų nauja, tada gal ir reikėtų“, – svarstė jis.
Anksčiau LVŽS bendradarbiavo su „darbiečiais“
Anksčiau susitarimą opozicijoje turėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Darbo partijos frakcijos, opozicijos lyderio pareigas ėjo S.Skvernelis.
Tačiau koalicija opozicijoje iširo po to, kai iš LVŽS frakcijos pasitraukė kai kurie nariai ir su atstovais iš Mišrios Seimo narių grupės įkūrė naują Demokratų frakciją „Vardan tos“.
Dabar Seime veikia penkios opozicinės frakcijos: „valstiečių“ frakcija turi 22 narius, socialdemokratų – 13, Demokratų frakcija – 13, „darbiečių“ – 10, Regionų frakcija – 9.
Pagal Seimo statutą, Seimo opozicijos lyderis išrenkamas tada, kai opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių.
