Socialdemokratai nori keturių ministrų portfelių, bet LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad jie tikrai negaus daugiau kaip trijų.
Nuo Seimo rinkimų antrojo turo pabaigos praėjo 16 dienų. 15min primena, kaip derybos dėl koalicijos vykdavo anksčiau.
2012 m.: susitarimas per I rinkimų turą
2012 m. valdančioji koalicija buvo suformuota jau pirmadienį paryčiais po sekmadienį įvykusių Seimo rinkimų pirmojo turo, vykusio spalio 14 d. „Naručio“ viešbutyje susirinkę Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius ir „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas po valandą trukusių derybų susitarė dėl valdančiosios daugumos kūrimo. Dėl konkrečių postų kalbos tada dar nebuvo.
Partijų lyderiai taip pat susitarė II rinkimų ture spalio 28 d. tose apygardose, kur jų partijų kandidatai nesivaržo vieni su kitais, palaikyti vieni kitų kandidatus.
Vis dėlto 2012 m. Seimo rinkimus supurtė didelis skandalas: DP buvo apkaltinta balsų pirkimu dideliu mastu. Spalio 29 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad palaikys tą politinę jėgą, kuri sugebės sudaryti politinę jėgą be „teisiamųjų suole sėdinčios“ DP.
Tačiau į jos nuomonę atsižvelgta nebuvo. A.Butkevičius pareiškė, kad rinkėjai „pareiškė pasitikėjimą“ Darbo partija ir kad nesilaikyti ankstesnių susitarimų būtų „išdavystė“.
Lapkričio 5 d., praėjus savaitei po rinkimų, partijų pirmininkai pasidalino ministerijas. Trijų partijų koalicija sukirto rankomis, kad socialdemokratams tenka 7, Darbo partijai – 5, „Tvarkai ir teisingumui“ – 2 ministerijos.
Tačiau derybose dėl koalicijos tada buvo padaryta pertrauka, laukiant Konstitucinio Teismo sprendimo dėl rinkimų daugiamandatėje apygardoje, kuriuos DP buvo apkaltinta balsų pirkimu, teisėtumo.
Prie derybų dėl koalicijos prisijungė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Dar kurį laiką buvo sprendžiama, kiek ministerijų turi tekti šiai partijai ir kieno sąskaita. Galutinė koalicijos sutartis buvo pasirašyta lapkričio 15 d.
Koalicijos partneriai ministerijas galiausiai pasidalino taip: LSDP gavo valdyti 7, Darbo partija – 4, „Tvarka ir teisingumas“ – 2, LLRA – 1 ministeriją. LSDP atiteko ir ministro pirmininko postas. Tuo tarpu DP gavo Seimo pirmininko postą.
Taigi, nuo antrojo Seimo rinkimų rato pabaigos iki koalicijos sutarties pasirašymo ir galutinio postų pasidalinimo praėjo 18 dienų.
2014 m. rugpjūtį LLRA pasitraukė iš valdančiosios koalicijos. Šiai partijai priklausęs energetikos ministro postas atiteko Darbo partijai.
Daugiausia mandatų iš koalicijos partnerių Seime 2012 m. gavo LSDP: išrinkti 37 šios partijos nariai. Darbo partija į Seimą delegavo 29 narius, „Tvarka ir teisingumas“ – 10, LLRA – 8.
2008 m.: koalicija po II turo
Po 2008 m. Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją formavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) ir Tautos prisikėlimo partija (TPP).
Tiesa, po I rinkimų turo derybos dar nevyko. Didžiausiu klaustuku tuomet tapo TPP: daugelis politikos ekspertų viešojoje erdvėje svarstė, kad ši su dešimčia Dievo įsakymų kaip rinkimine programa ėjusi partija galėtų prisijungti tiek prie TS-LKD, tiek prie LSDP formuojamos koalicijos.
Tuomet dėl koalicijos buvo sutarta naktį po II rinkimų turo. „Mes trumpai pasikalbėjom, matome daug bendrumo tarpusavyje ir galimybių dirbti kartu“, – tada teigė Andrius Kubilius. Panašiai mintis išsakė ir kitų partijų lyderiai Eligijus Masiulis, Artūras Zuokas bei Arūnas Valinskas.
II rinkimų turas vyko spalio 26 d., o jau pirmadienį keturių partijų koalicija buvo įtvirtinta parašais. Ketvirtadienį, spalio 30 d., TS-LKD, LiCS, LRLS ir Tautos prisikėlimo partijos atstovai sutarė dėl postų Vyriausybėje.
TS-LKD atiteko premjero ir septynių ministrų kėdės, Tautos prisikėlimo partijai atiteko Seimo pirmininko postas ir dvi ministerijos, LRLS – 3 ministerijos, LiCS – 2 ministerijos.
Taigi, nuo antrojo Seimo rinkimų rato pabaigos iki koalicijos sutarties pasirašymo praėjo viena diena, o iki postų pasidalinimo – keturios dienos.
TS-LKD laimėjo 2008 m. Seimo rinkimus: partija gavo 44 mandatus. TPP po rinkimų priklausė 16 mandatų, LRLS – 11, LiCS – 8.
Nors 2008-2012 m. Seimo kadencijos pradžioje Seime buvo keturios partijos, iki kadencijos pabaigos jų liko trys: 2011 m. TPP prisijungė prie LiCS. Prieš tai, 2009 m. nuo A.Valinsko partijos dalis narių atskilo, suformavę naują, Krikščionių partiją. 2012 m. LiCS svarstė apie galimybę trauktis iš koalicijos, bet visgi ši partija išliko koalicijoje iki pat Seimo rinkimų.
2004 m.: „Vaivorykštė“, kurios nebuvo
2004 m. Seimo rinkimus laimėjo 39 mandatus gavusi Darbo partija, tačiau pirmosiose derybose jos atstovai nedalyvavo.
Lemiamu faktoriumi formuojant koaliciją tapo Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“, kurią sudarė socialdemokratai ir Naujoji sąjunga (socialliberalai), gavusi 31 mandatą. Tik po rinkimų A.Brazauskas teigė, kad koalicijos su Darbo partija greičiausiai nebus.
Jau naktį po rinkimų II turo prasidėjo derybos dėl „vaivorykštės“ koalicijos, kurioje turėjo dalyvauti socialdemokratai, socialliberalai, 25 mandatus laimėję konservatoriai ir 18 mandatų gavę liberalcentristai.
Iš pradžių pasirodė pranešimų, kad derybos klostosi gerai ir netrukus bus pradėta ruošti „vaivorykštės“ Vyriausybės problema. Tiesa, konservatoriai, panašiai kaip ir šiemet, buvo nepatenkinti LSDP sprendimu tuo pačiu metu kalbėtis ir su Darbo partija. Be to, konservatoriai siekė premjero posto, kurio atsisakyti LSDP nenorėjo.
Kuomet galiausiai LSDP ir konservatorių derybos nebuvo sėkmingos, prasidėjo LSDP, Naujosios sąjungos ir Darbo partijos derybos dėl koalicijos. Prie jų prisijungė ir Kazimiros Prunskienės Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, gavusi 10 mandatų.
Derybos dėl koalicijos buvo baigtos lapkričio 3 d., o ministerijos galutinai paskirstytos lapkričio 10 d.
Premjeru tapo A.Brazauskas. Galiausiai Vyriausybėje dirbo penki socialdemokratų, penki Darbo partijos, du Naujosios sąjungos (NS) ir vienas Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos deleguotas ministras.
Taigi, šiuo atveju iki koalicijos sudarymo praėjo 10 dienų, o iki ministrų postų pasidalinimo praėjo 17 dienų.
Vis dėlto koalicija nebuvo stabili: iš jos kadencijos metu pasitraukė Naujoji sąjunga ir DP, o prisijungė tik liberalcentristai. 2004–2008 m. kadenciją baigė Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė, kurią rėmė konservatoriai.
