„Pasirašytomis sutartimis, deja, pasigirti negaliu. Prie vienos artėjama labai intensyviai, kur savininkai geranoriški, Juodkrantėje, L.Rėzos g. 26 ir 26A. Visur kitur – keičiamės nuomonėmis, gana sunkios derybos vyksta“, – BNS sakė A.Stanislovaitis.
Taikos sutartys su nelegalių statinių savininkais derinamos koreguojant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis gali likti stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti ar dėl kurių dar bylinėjimasi.
Plano korekcijas rengė valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, šiuo metu fondo atstovai su VSTT derina sprendinius su savininkais.
„Sprendinių projektus birželio pirmomis dienomis pristatysime viešai Neringos savivaldybėje visuomenei“, – sakė A.Stanislovaitis.
Jo teigimu, suderinti su savininkais, kaip jie turi pakoreguoti esamus pastatus, kad šie galėtų likti stovėti, yra laiko iki rugpjūčio.
„Rezultatą pagal planavimo schemą turėsime tiktai rugpjūčio mėnesį pateikti Vyriausybei, būtent planuotojai kartu su mumis ir vykdo derinimus, derybas, įrodinėjimus, ekspertų kvietimus, pozicijų tikrinimus, nes negalima priimti sprendimų vienašališkų vienai ar kitai pusei (...). Taikos sutartis bus galima pasirašyti, kai tuos sprendinius patvirtins visos pusės ir Vyriausybė. Net jeigu su savininkais suderinsime viską, tai bus tik preliminarus susitarimas. Šiaip turime visokių bėdų – ir bankroto procedūros, ir savininkų nenoras, ir šiaip situacijos sudėtingumas. Sunkiai vyksta“, – aiškino VSTT vadovas.
Vis dėlto jis vylėsi, kad pastatų griūties, kurią numato teismų sprendimai, pavyks išvengti, kaip ir kompensacijų už nugriautus pastatus mokėjimo iš valstybės kišenės.
„Mes siekiame, kad šito nebūtų, bet didžiąja dalimi visa tai priklausys nuo savininkų pozicijos“, – aiškino jis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.
2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).
Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.
