Šauktiniai ir verktiniai
„Mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai – Tėvynės gynybai. Ne tik nuo agresyvios išorės kaimynystės, bet ir nuo to, kas griauna mūsų Lietuvą iš vidaus“, – pernai sakė prezidentė.
Pasak jos, bendras tikslas suvienijo valstybės vadovus, politikos oponentus, skirtingų tautybių žmones ir net konkuruojančias žiniasklaidos priemones.
Ir niekam verkti nereikės, – prognozavo prezidentė.
Prezidentė sveikino apsisprendimą laikinai grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą ir džiaugėsi, kad į šauktinius registravosi beveik 2 tūkstančiai savanorių – lietuvių, rusų, lenkų.
„Iki rudens jų bus tiek, kad gal nereikės ir privalomojo šaukimo“, – tarė prezidentė ir ekspromtu pridūrė: „Ir niekam verkti nereikės“ .
Prezidentė buvo teisi. Šiemet beveik negirdėti skundų dėl šaukimo atlikti privalomąją tarnybą kariuomenėje, o savanoriauti norą pareiškė ne mažiau nei pernai – 2101 jaunuolis.
Kova su propaganda
Pernykščiame metiniame pranešime prezidentė daug dėmesio skyrė kovai su propaganda.
Ji gyrė Šaulių sąjungos savanorę lenkaitę, kovojančią su rusiška propaganda socialiniuose tinkluose, „Russkoje radio“ ir „Znad Wilii“ žurnalistus, padedančius savo klausytojams atskirti melą nuo tiesos.
„Tai gražiausi pilietinės pareigos supratimo ir lojalumo valstybei pavyzdžiai, dar labiau įpareigojantys mus stiprinti tarpusavio ryšius su Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis bendrijomis“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė tikino, kad tiesi ir aiški Lietuvos pozicija apie karines grėsmes, energetinį ir ekonominį šantažą, informacinius karus išgirsta Europos Sąjungoje, NATO ir Jungtinėse Tautose.
Pasak D.Grybauskaitės, išdrįsti sakyti tiesą savo partneriams, net tada, kai tai gali būti nenaudinga tau pačiam, nebijoti prisiimti smūgio ir kantriai ginti pamatines vertybes – būtina sąlyga Europos vienybei ir saugumui.
„Drąsindami Ukrainą, Gruziją, Moldovą, gindami šių šalių suverenitetą, padėdami Rytų partnerystės šalims įgyvendinti teisės viršenybės reformas, pamažu kuriame saugumo ir demokratijos žiedą aplink Lietuvą. Šiandien mus vertina už tiesų žodį, už paramą, už atsakingą požiūrį“, – teigė ji.
Šiemet Lietuva nebuvo tylesnė nei anksčiau, o Dalia Grybauskaitė buvo įtraukta į „Forbes“ įtakingiausių pasaulio moterų šimtuką.
Kritikavo BPC
Kalbėdama apie vidaus politiką prezidentė buvo griežta. Ji kritikavo per merų rinkimus vykusį masinį rinkėjų perregistravimą, ir „pasipinigavimą valstybės tarnyboje“.
Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis 112 – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys, – sakė D.Grybauskaitė
„Vis daugėja atvejų, kai keisti teisinį reguliavimą bandoma dėl vieno žmogaus, įmonės ar partijos“, – pernai konstatavo prezidentė.
Ji apgailestavo, kad, kol politikai priiminėja sau patiems reikalingus įstatymus, neatidėliotinų sprendimų tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.
„Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro (BPC) skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys“, – pernai rėžė prezidentė.
Rudenį BPC ištiko dar viena krizė, kai buvo paviešintas įrašas, kaip operatorė nesuskubo sujungti apie girtą vairuotoją norėjusio pranešti piliečio su policija, ir įvyko kraupi avarija, kurioje žuvo žmogus. Tačiau nepaisant šių skaudžių atvejų reformų BPC veikloje nebuvo imtasi.
Gyrė prokuratūrą
Nors dar 2014-aisiais tvirtino, kad prokuratūroje nevyksta reikiamos reformos, pernai šalies prezidentė pareiškė, kad kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai teismams ir prokuratūrai jau duoda rezultatų ir pasitikėjimas jais pirmą kartą per penkiolika metų yra didesnis nei nepasitikėjimas.
„Ten, kur profesionalus pilietiškumas išstumia puotomis perkamo teisingumo praktiką, randasi daugiau vietos žmogaus teisėms“, – kalbėdama apie prokuratūrą dėstė valstybės vadovė.
Ji užsiminė, kad dar daugiau permainų tikisi iš naujo generalinio prokuroro. Tiesa, tuomet D.Grybauskaitė greičiausiai neįtarė, kokia komplikuota jo paskyrimo procedūra bus ir kad jai teks ieškoti ne vieno kandidato. Generaliniu prokuroru Evaldą Pašilį Seimas pernai sutiko paskirti iš trečio karto – prieš tai atmetęs Nerijaus Meilučio ir Editos Dambrauskienės kandidatūras.
Norėjo referendumo dėl dvigubos pilietybės
Kalbėdama apie Lietuvos demografinę situaciją prezidentė aiškino, kad valstybės pareiga – išlaikyti arba atkurti ryšį su savo emigravusiais piliečiais.
Tam reikia visos tautos apsisprendimo, – teigė prezidentė.
D.Grybauskaitė manė, kad reikia ieškoti sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems lietuviams, nepažeidžiant nacionalinio saugumo interesų.
„Ne duoti ar dovanoti, o išsaugoti prigimtinę teisę ir vieną svarbiausių įrašų ne tik pase, bet ir gyvenime. Tam reikia visos tautos apsisprendimo“, – teigė ji.
Per metus buvo ne vienas pasvarstymas, ar nevertėtų kartu su spalį vyksiančiais Seimo rinkimais organizuoti ir referendumo dėl dvigubos pilietybės, tačiau jis taip ir neįvyks. Valdantieji socialdemokratai siūlė drauge su 2016 m. Seimo rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės , bet netrukus šio sumanymo atsisakė. Referendumui nepritaria išeivijos organizacijos, siekiančios, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta kitais būdais.
Socialinio modelio labirintai
Pernai metiniame pranešime prezidentė kalbėjo ir apie tai, kad Lietuvoje trūksta kryptingų sprendimų, kad Lietuvos ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti.
„Darbo rinkai būtini sprendimai negali būti paklaidinti socialinio modelio labirintuose. Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikalingiausias darbo santykiams liberalizuoti. Bet tai būtina daryti tariantis su visais socialiniais partneriais“, – sakė prezidentė.
Iki šiol Seimas nėra priėmęs visų darbo santykiams liberalizuoti reikalingų ir socialiniame modelyje numatytų įstatymų pataisų. Kai kurios idėjos Seime visiškai atmestos, kitos skinasi kelią su pataisomis.
Kad spėtų priimti priimti liberalesnius darbo santykius ir „Sodros“ reformą įteisinantį socialinį modelį Seimas pavasario sesiją posėdžiauja ne dukart, o triskart per savaitę.
Korupcija
Šis žodis skamba visuose prezidentės metiniuose pranešimuose ir jau nieko nebestebina. Tačiau pernai šalies vadovė kalbėjo ne apie aukščiausio lygio kyšininkavimą, o apie menkus įrankius skaidrumui savivaldybėse didinti.
Ji tikino, kad savivaldybės privalo steigti antikorupcines ir etikos komisijas. Tačiau šiemet visuomenė greičiausiai pajuto, kad vien to, nepakaks, kad kaip pernai ragino prezidentė, bendromis jėgomis ištrauktume valstybę iš korupcijos pelkės.
Pernai įtariamąja tapo „Tvarkos ir teisingumo“ partija, o šiemet pavasarį Lietuvą sukrėtė ko gero didžiausias per dešimtmetį korupcijos skandalas Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) aiškinasi, ar koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis iš tikrųjų papirko buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį ir Darbo partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį.
Vaikų namai
Ypatingą dėmesį pernykščiame metiniame pranešime šalies vadovė skyrė beglobiams vaikams.
„Surasti šeimas 4 tūkstančiams vaikų – nėra neįveikiamas tikslas“, – tikino ji. Pasak jos, vietoj vaikų globos namų galėtų kurtis pagalbos centrai, padedantys mažinti ir destruktyviąją Lietuvos statistiką.
Tačiau per metus smarkiai šioje srityje nepasistūmėta. Per metus, kaip ir anksčiau, nebuvo įvaikinta daugiau nei 100 vaikų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 9 tūkst. 220 globojamų vaikų, iš jų 3 tūkst. 275 vaikai auga vaikų globos namuose, 5 tūkst. 493 – šeimose ir 452 – šeimynose. Didžioji dalis globojamų vaikų yra vyresni nei 10 metų amžiaus.
Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra 1670 vaikų, iš kurių siūlomi įvaikinti 556 vaikai.
Likusieji 1114 vaikų nesiūlomi įvaikinti, nes didžioji jų dalis nesutinka būti įvaikinti dėl jų artimų ryšių su biologine šeima, artimaisiais giminaičiais, su kuriais periodiškai ar nuolat bendraujama, pas juos svečiuojamasi, o kita dalis – dėl vyresnio amžiaus ar sunkios sveikatos būklės.
