Tautinių mažumų įstatymas, priimtas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1989 metų pabaigoje ir vėliau pataisytas, galios neteko 2010 metais.
Nuo tada tautinių mažumų teisės ir laisvės, jų apsauga reglamentuojama atskirais teisės aktais.
Nors parengtas ne vienas Tautinių mažumų įstatymo projektas, dėl nė vieno jų reikšmingai priekin nepasistūmėta.
Tarkime, 2010 metais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius įregistravo projektą, kuriuo siūloma grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją.
Projektas numatė, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose, organizacijose greta valstybinės kalbos būtų leista vartoti ir tautinės mažumos kalbą, taip pat šalia lietuvių kalbos – užrašus tautinės mažumos kalba.
Tai kritiškai įvertino ir tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir, pavyzdžiui, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
2013 metais Tautinių mažumų įstatymo projektą pateikė ir kita Lenkų rinkimų akcijos parlamentarė Rita Tamašunienė.
Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai jis sulaukė neigiamų Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų.
Konkrečiai kliuvo projekto nuostatos, pagal kurias vietovėse, kur kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama tos tautos mažumos kalba, taip pat numatyta, kad tokiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Šios politinės jėgos frakcijos Seime atstovai projektą registravo ir 2014 metais.
Konservatorių politikai 2014 metais Seimui pateikė Tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektą.
Tautinių mažumų įstatymo projektą 2018 metais parengė grupė Seimo socialdemokratų.
Jame irgi numatyta, kad savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau kaip 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraudamas su šios savivaldybės teritorijoje esančiais viešojo administravimo subjektais, asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą.
2021 metų pradžioje Tautinių mažumų įstatymo projektą parengė Tautinių mažumų departamento direktoriaus sudaryta darbo grupė.
Seime jis nebuvo įregistruotas, kaip ir kitaip paviešintas.
Tačiau sulaukė kritikos, pavyzdžiui, dėl silpninamo valstybinės lietuvių kalbos statuso, mat esą kai kuriuose regionuose užtikrinant teisę teikiant prašymus į savivaldybių institucijas kreiptis tautinės mažumos kalba, būtų įvesta keliakalbystė.
