Preliminariais Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionis demokratai (TS-LKD) naujos kadencijos Seime turės daugiausia 50 atstovų, Liberalų sąjūdis (LRLS) – 13, o Laisvės partija – 11.
Tai reikštų, kad susivienijusios trys dešiniosios jėgos Seime gali turėti 74 atstovus, pakankamai formuoti valdančiajai daugumai. Tačiau dešinės idėjų ir įsitikinimų spektras – platus, o tai atsispindi ir partijų programose pateikiamose nuostatose.
Skirtingi prioritetai
Pirmieji skirtumai matomi vos atsidarius partijų programas. Pakeliui į Seimą partijos rinkėjams pateikė nevienodus kadencijos veiklos prioritetus.
TS-LKD programoje trys pirmosios programinės nuostatos yra viešasis valdymas, švietimas ir sveikatos apsauga. LRLS pirmoje vietoje kėlė mokestinę aplinką, o švietimą ir sveikatą įrašė, kaip ir konservatoriai, toliau.
Laisvės partija švietimą iškėlė į pirmą vietą, mokestinę aplinką – antrą, o žmogaus teises įrašė trečioje savo programos vietoje. Pavyzdžiui TS-LKD programoje žmogaus teisės atskiros vietos negavo, o LRLS šią temą įrašė penktoje vietoje.
Mandatų skaičius po 2 turų
- Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 50 mandatų
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatai
- Lietuvos socialdemokratų partija – 13 mandatų
- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 13 mandatų
- Laisvės partija – 11 mandatų
- Darbo partija – 10 mandatų
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3 mandatai
- Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3 mandatai
- Lietuvos žaliųjų partija – 1 mandatas
- Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1 mandatas
- Save išsikėlę kandidatai – 4 mandatai
Pirmuoju TS-LKD prioritetu iškeltas valstybės valdymas, Laisvės partijos įrašytas programos uodegoje, LRLS programoje 12-oje iš 16-os apžvelgiamų sričių.
Liberalių partijų programose iškelta mokestinė aplinka TS-LKD programos pasiūlymuose įrašyta ketvirtoje vietoje, apibūdinant „išsikvėpusį ekonominį modelį“.
Švietimas
Tačiau prioritetų eiliškumas tėra pirmas įspūdis, todėl nusprendėme pasigilinti į ketinimus programose pateiktų prioritetų įgyvendinimą. Pirmiausia, visų partijų prioritetu įvardintą švietimą.
Sprendžiant iš partijų programose pateiktų nuostatų, didelių nesutarimų dėl turinio šioje srityje potencialūs koalicijos partneriai neturėtų patirti.
Visos trys partijos sutaria, kad šalies švietimo įstaigų rezultatai neblizga, o visų lygių švietimo sistemai reikia esminių pokyčių ir sutarimo dėl švietimo modelio ir stabiliai augančio finansavimo.
Konservatoriai ir LRLS išskiria visiems prieinamą mokyklinį ugdymą, Laisvės partija rašo apie prieinamas mokyklas. Visos trys partijos įvardija poreikį „šiuolaikiškam ugdymo turiniui“ ir didesniems mokytojų atlyginimams.
Sveikatos apsauga
Tiek TS-LKD, tiek LRLS šią sritį įvardija tarp pirmų trijų programos prioritetų, tuo metu Laisvės partijos programoje sveikatos apsaugą sutiksime tik 6-oje vietoje.
Šioje srityje partijų programose taip pat pabrėžiamas pokyčių poreikis, tačiau iškelti esminiai prioritetai kiek skiriasi. Jei konservatoriai pirmuoju prioritetu teikia efektyvumą ir kokybę, LRLS kalba apie sveikatos įstaigų ir paslaugų finansavimo reformą, o Laisvės partija išskiria sistemos orientaciją į klientą.
Jei partijos laikysis savo pačių pateiktų prioritetų, šalyje daugiau dėmesio turėtų sulaukti psichikos ir emocinės sveikatos problemos – ši sritis išskirta visų partijų programose.
TS-LKD ir LRLS pabrėžia ir dėmesį e-sveikatos sistemos sklandžiam veikimui. Abi liberalios partijos prioritetu laiko prevencinio gydymo programas. Panašią nuostatą pateikia ir konservatoriai, tiesa, akcentuodami širdies ir kraujagyslių bei onkologines ligas.
Žmogaus teisės
Tiek LLRS, tiek Laisvės partija žmogaus teises savo partijų programose įrašė atskiru punktu, atitinkamai penktoje ir trečioje eilės vietoje. Tuo metu TS-LKD programoje tokio termino, kaip „žmogaus teisės“ visai neradome.
Abi liberalų partijos viena ar kita forma įvardija siekį įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tuo metu konservatorių programos socialinės apsaugos skiltyje apie šeimą kalbama daugiausia tėvystės ir motinystės rėmuose.
Laivės partija taip pat numato siekti ir naikinti baudžiamąją atsakomybę už psichoaktyvių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti. Nors TS-LKD gretose yra pavienių panašias idėjas palaikančių politikų, tai nėra oficialios partijos programos dalis.
LRLS žmogaus teisių skiltyje apie psichoaktyvių medžiagų dekriminalizavimą nekalba, o narkotikus mini sveikatos apsaugos politikos kontekste, suteikiant galimybę vaistinėse vykdyti narkotikų prevencijos programas.
Vienintelės Laisvės partijos programoje minima nuostata panaikinti administracinę atskaomybę už vertimąsi prostituciją.
Partijos vadovė Aušrinė Armonaitė pirmadienio ryte išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad tos pačios lyties partnerystės ir psichoaktyvių medžiagų dekriminalizavimą bus siekiama įteisinti per 100 dienų.
Socialinė apsauga
Nepanašu, kad TS-LKD, LRLS ir Laisvės partija turėtų didelių nesutarimų dėl požiūrio į socialinę apsaugą.
Valstybės pagalbos gyventojams šalies gyventojams kontekste visos trys partijos mini poreikį geresnei vyresnio amžiaus žmonių integracijai į darbo rinką, gabumų ugdymą.
Visos partijos žada skirti dėmesio specialių poreikių turintiems asmenims, gyventojams su negalia bei siekti tikslingesnio valstybės mokamų išmokų skirstymo.
Partijų programose taip pat kalbama apie nuostatą išmokas skirstyti ne visiems, o tiems, kam jų labiausiai reikia. Palankiai vertinamas socialinių darbuotojų darbo kokybės ir apmokėjimo gerinimas.
Užsienio politika
Santykiai su kitomis valstybėmis taip pat neturėtų tapti pagrindiniu potencialių valdančiosios koalicijos partnerių nesutarimų objektu. TS-LKD, LRLS ir Laisvės partijos programose numatyta orientacija į vakarus, palaikant gerus santykius su ES ir JAV.
Visos trys partijos demonstruoja aiškią poziciją nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje bei tęsiantis Krymo okupacijai laikytis griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Kiek išsiskiria Laisvės partija, kurios programoje užsienio politikos prioritetu įvardijama „liberalios demokratijos sargyba“. Likusios dvi partijos labiau pabrėžia demokratijos dėmenį.
Abi liberalios partijos programoje mini dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą. Tiesa, LRLS šį klausimą priskiria žmogaus teisių politikai, o Laisvės partija – užsienio politikai.
LRLS, vieninteliai programoje nepaminėjo Kinijos, o TS-LKD daugiau dėmesio skiria Rytų partnerystės programai.
Krašto apsauga
Didelių siurprizų nėra ir krašto apsaugos srityje. Partijos deklaruoja poreikį gilinti bendradarbiavimą su NATO ir ES, nuosekliai didinti gynybos išlaidas.
Tiesa, tik LRLS nemini, kad krašto apsaugos finansavimą reikia didinti iki būtent 2,5 proc. nuo BVP. Kitos dvi partijos tikslų nuošimtį įvardina.
Laisvės partija išskiria poreikį gynybos srityje siekti geresnių ryšių ne tik su JAV, Jungtine Karalyste ar Vokietija, bet ir Prancūzija. Pastaroji nėra minima TS-LKD ir LRLS programose.
Konservatoriai prioritetu laiko ir visuomenės atsparumo hibridinėms grėsmėms, pavyzdžiui, melagingoms naujienoms, didinimą švietimo pagalba. Kovos su melagingomis naujienomis svarbą mini ir Laisvės partija.
Aplinkosauga
Tema, TS-LKD programoje atsidūrusi paskutinėje vietoje, 8-oje vietoje LRLS programoje ir 4-oje Laisvės partijos programos vietoje.
Visos trys partijos siekia didinti miškingų plotų skaičių Lietuvoje. Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis net įvardijo tą patį siektiną miškingumo lygį – 35 proc.
Visos partijos prioritetų sąraše įvardina žiedinės ekonomikos svarbą, tvarią miestų plėtrą, atliekų perdirbimo apimčių didinimą. Laisvės partija prioritetu laiko tikslą pasiekti anglies dvideginio emisijų neutralumą.
Konservatoriai ir LRLS prioritetų sąraše – CO2 emisijų valdymas, pasitelkiant finansinius instrumentus. Prioritetų sąraše partijos mini ir medžioklės būrelių veiklos skaidrinimą Lietuvoje.
Kultūra
Partijų programinės nuostatos kultūros politikos klausimais kiek skiriasi. LRLS ir Laisvės partija akcentuoja aktyvesnį kultūros įstaigų vaidmenį siekiant didesnio gyventojų dėmesio bei tvaresnį ryšį tarp kultūros įstaigų ir verslo.
Konservatoriai vieninteliai prioritetu įvardija „lietuviškos tapatybės puoselėjimą“.
Laisvės partijos programoje kalbama apie globalią kultūrą eksportuojant mūsų šalies „kultūros produktus“. Panašių motyvų yra ir TS-LKD bei LRLS programose.
Konservatoriai teigia kursiantys sąlygas menininkams garsinti Lietuvą pasaulyje, o Liberalų sąjūdis kreips dėmesį, kaip kultūra formuoja šalies įvaizdį.
Visos trys partijos kultūros politikos prioritetu laiko kultūrinės atskirties egzistavimą, kurį panaikintų lygių galimybių domėtis kultūrinių gyvenimų sudarymas.
Viešasis sektorius
Pirmoje konservatorių programos dalyje įvardinta tema, Laisvės partijos programoje įrašyta paskutiniu numeriu, o LRLS – 12-oje iš 16-os sričių.
Nepaisant skirtingų eiliškumo programose, visos partijos žada kokybiškesnę ir geriau apmokamą valstybės tarnybą. Potencialūs koalicijos partneriai taip pat išskiria poreikį skaitmenizuoti valstybės paslaugas.
Pagrindiniai partijų programų skirtumai viešojo sektoriaus politikos atžvilgiu pasireiškia sritims, kurioms skiriama daugiausia dėmesio.
Jei TS-LKD akcentuoja viešųjų pirkimų skaidrinimą, LRLS kalba apie savivaldos institucijų veiklos efektyvinimą ir nepriklausomumo didinimą, o Laisvės partija daugiau dėmesio už potencialius partnerius skiria valstybės valdomų įmonių (VVĮ) priežiūrai.
Visos trys partijos skiria dėmesio korupcijos prevencijai, tačiau TS-LKD ir LRLS programose siūlomų priemonių spektras apimti lenkia surašytas Laisvės partijos programoje.
