„Pasitarimas – dalykinis, be džiaugsmingų emocijų. Tarėmės, kaip suvaldyti situaciją. Artėjant vasarai – mūsų kurortiniai miestai ėmė ruoštis sezonui ir ateina indikacijos, kad ukrainiečiai atsiduria nedėkingoje situacijoje. Tie, kurie apsigyveno palangiškių būstuose, netrukus turės juos atlaisvinti. Galime suprasti ir vienus, ir kitus. Jau prieš du mėnesius, nujausdami, kad bus tokia situacija, ėmėme galvoti, ką daryti“, – pasakojo V.Grubliauskas.
Anot jo, dauguma žmonių nemanė, kad nuo karo bėgantys ukrainiečiai čia apsistos ilgesniam laikui, o karas tiek užsitęs.
Būsto nuomai nelikę
Klaipėdoje privačiame sektoriuje jau kurį laiką nelikę būsto nuomotis. Tai rodo ir organizacijos „Stiprūs kartu“ duomenys. „Miestas – ne guminis ir mūsų galimybės ribotos“, – teigė uostamiesčio meras.
Anot jo, jau kurį laiką pabėgėliai gyvena Klaipėdos nakvynės namuose, moksleivių saviraiškos centre. Čia jau užimta apie 90 proc. vietų. Atvykėliai priimami ir į Klaipėdos kempingą Giruliuose, tačiau šis dabar taip pat turi rūpintis turistais.
Kaip teigė šį kempingą administruojančio Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė, savaitgaliais jau pradėjo atvykti svečiai į pajūrį. Netrukus sezonas visai įsibėgės.
„Turime įsipareigojimų, turime vykdyti ūkinę veiklą. Kai buvo galimybė – priėmėme penkias šeimas. Viena jų jau grįžo į Kyjivą. Kita laukia socialinio būsto. Svarstomi įvairūs variantai, net ir mobilių namelių“, – kalbėjo R.Savickienė. Viena šeima į kempingą atvyko iš sugriauto Mariupolio. Matydami, kad greitai neturės kur grįžti, jie ieško galimybių įsitvirtinti Lietuvoje ilgesniam laikui. Kiti gi vis tikisi, kad jau netrukus galės grįžti į namus.
Klaipėdos meras V.Grubliauskas teigė, kad tenka galvoti apie 700-800 žmonių likimą. Situaciją komplikuoja ir tai, kad dalis žmonių jau pasijuto įleidę šaknis. Štai moksleivių saviraiškos centre, anot mero, jau susidarė bendruomenė. Ukrainiečiai susibūrė, kol vieni dirba, kiti padeda prižiūrėti vaikus.
Savivaldybės būstas nevilioja
Klaipėdos vadovas pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerija dar turi savo dispozicijoje nemažai patalpų, kaip poilsio namų ar sanatorijų, kurios stovi arba tuščios, arba naudojamos ne pagal paskirtį.
Dabar gi kilusias problemas bandoma spręsti per savivaldybes.
Šiuo metu savivaldybė dar turi apie 30-40 laisvų butų, tačiau jiems reikalingas remontas. „Jiems reikalingas remontas, daug kur nėra baldų. Pamatę juos žmonės nesiveržia ten gyventi“, – kalbėjo meras.
Jei ne kilęs karas – šiuos būstus planuota remontuoti ir perduoti laukiantiems socialinio būsto. Šioji eilė Klaipėdoje taip pat didelė.
„Nesiimu spręsti, kiek ko galime priimti, turime koordinuoti veiksmus. Mes ir patys turime būti atsakingi, kad priėmę tuoj pat nesakytume, kad reikės kraustytis. Savivaldybės būstams reikalingas remontas, tačiau gal geriau toks, nei atsidurti gatvėje. Turime koordinuoti veiksmus, kad išnaudotume patalpas, kurios stovi tuščios“, – sakė V.Grubliauskas.
Neringoje be namų gali likti 7 šeimos
Kaip teigė Neringos meras Darius Jasaitis, jų kurorte darbo vietų ukrainiečiams yra daugiau nei vietų apsigyventi.
Šiuo metu ieškoma namų 7 šeimoms.
Apie 80 žmonių apsigyveno „Mediko“ poilsio namuose, kuriuos dar visai neseniai ketinta privatizuoti.
„Mes gi žinome, kad Neringoje turime problemų dėl tarnybinių būstų. Dėl šios priežasties sunku prisivilioti gerus specialistus“, – pasakojo Neringos meras.
Anot jo, visi atvykėliai jau turi darbus arba ketina dirbti prasidėjus sezonui.
„Neringiškiai įpratę prie migracijos – vasarą visi susikrausto į sandėliukus, garažus, užleidžia būstą nuomai. Dėl „Mediko“ pasirašyta sutartis metams. Dabar bijome, ar pavyktų ten išžiemoti, kaip ta šildymo sistema paruošta“, – pasakojo D.Jasaitis.
Anot jo, būtų galima svarstyti, kaip ir Klaipėdoje, mobilių namelių perspektyvą. Tačiau Neringoje pagal galiojančius teisės aktus to negalima daryti.