Tai šalies vadovė sakė komentuodama buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Mečio Laurinkaus atšaukimo iš ambasadoriaus Gruzijoje klausimą.
D.Grybauskaitė gruodžio viduryje sakė, kad dėl M.Laurinkaus atšaukimo su Užsienio reikalų ministerija (URM) kalbėjo beveik mėnesį. Anot prezidentės, ministras šį klausimą turėjo „spręsti anksčiau“.
„Tai rodo tik tiek, kad užsienio reikalų ministras ne visuomet girdi, ką sako prezidentė, ir aš jam priminiau, kad jis tai turi daryti, nes tai yra mano konstitucinė teisė ir girdėti prezidentę užsienio reikalų ministrams privaloma“, – sakė D.Grybauskaitė TV3 laidai „Savaitės komentarai“ interviu, kuris transliuotas sekmadienį.
M.Laurinkus iš ambasadoriaus Gruzijoje atšauktas nuo sausio pabaigos. Motyvuodama savo norą atšaukti M.Laurinkų, prezidentė yra sakiusi, kad diplomatas, norintis politikuoti, turi pasirinkti kitą tarnybą.
V.Ušackas gruodžio mėnesį svarbiausia parlamentinio tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimo žinia pasauliui pavadino tai, kad nebuvo nustatyta, jog Lietuvos teritorija buvo pervežami terorizmu įtariami asmenys, o šalyje veikė slaptas CŽV kalėjimas.Prezidentė D.Grybauskaitė gruodžio pabaigoje taip pat kritiškai įvertino V.Ušacko komentarus, kad svarbiausia parlamentinio tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimo žinia pasauliui esą yra tai, jog nebuvo nustatyta, jog Lietuvos teritorija buvo pervežami terorizmu įtariami asmenys, o šalyje veikė slaptas CŽV kalėjimas.
Tuo metu D.Grybauskaitė, vertindama tyrimo išvadas, pabrėžia, kad buvo nustatyta, jog „mūsų partnerių prašymu buvo statomi specialūs pastatai žmonėms laikyti“.
„Jeigu šis žmogus ar šitas ministras turi daugiau informacijos, negu rado komisija, jis turėjo liudyti, ir numatoma atitinkama atsakomybė už tos informacijos slėpimą“, – sakė D.Grybauskaitė.
Paklausta, ar tai reiškia, jog prezidentė nepasitiki V.Ušacku, D.Grybauskaitė atsakė: „Tai reiškia, kad ministras turi taip pat galvoti, ką jis šneka viešojoje erdvėje.“
V.Ušackas gruodžio mėnesį svarbiausia parlamentinio tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimo žinia pasauliui pavadino tai, kad nebuvo nustatyta, jog Lietuvos teritorija buvo pervežami terorizmu įtariami asmenys, o šalyje veikė slaptas CŽV kalėjimas.
„Manau, svarbiausia žinia pasauliui, kad komitetas nenustatė, kad Lietuvos teritorijoje buvo pervežami ar Lietuvos teritorijoje buvo atvežti, išvežti CŽV sulaikyti asmenys, ar kad Lietuvos teritorijoje buvo CŽV kalėjimai“, – BNS sakė V.Ušackas.
„Išvadose kalbama apie prielaidas, tačiau man svarbiausia išvada ir svarbiausia žinia pasauliui, kad nėra faktų ir informacijos, kurie patvirtintų, kad Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas“, – pridūrė ministras.
Dėl galimai Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo tyrimą atlikęs NSGK paskelbė nenustatęs, ar per valstybės teritoriją buvo vežami ar į šalį buvo atvežti ar išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau pabrėžė, kad „sąlygos tokiam pervežimui buvo“.
Seimo komitetas taip pat pranešė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę, be to, minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.
Išvadose paskelbta, kad vykdant vieną projektą „Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, komiteto turimais duomenimis, patalpos nebuvo tam panaudotos“. Komitetas taip pat paskelbė, kad buvo ir kitos patalpos, kurių „išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“.
JAV televizija „ABC News“ yra skelbusi, kad slaptas CŽV kalėjimas, kuriame kalinti aštuoni įtariami grupuotės „Al Qaeda“ teroristai, esą veikė netoli Vilniaus esančiuose Antaviliuose 2004–2005 metais.
